Laisvės kaina. Partizanai“ – Lietuvos televizijos istorinis serialas, nuo 2017 m. spalio 1 d. iki gruodžio 17 d. buvo rodomas per LRT televiziją. Tai daugiaserijinio filmo „Laisvės kaina. Savanoriai“ tęsinys, pasakojantis apie praėjusio amžiaus viduryje vykusias tris okupacijas ir masinius trėmimus, holokaustą, terorą, bandymą fiziškai ir dvasiškai sugniuždyti Lietuvą. Jame žydaitės Mijos vaidmenį atliko ir karaimė trakietė aktorė Severina Špakovska. Naujųjų metų išvakarėse „Trakų žemė“ kalbėjosi su jaunąja aktore apie aktorinį kelią, tautinį identitetą ir ateities planus.
Karaimei, trakietei Severinai Špakovskai populiariame istoriniame seriale „Laisvės kaina. Partizanai“ teko įkūnyti žydaitės Mijos personažą
Pirmiausiai prisistatykite skaitytojams, kas esate, iš kur Jūsų kilusi?
Esu Severina Špakovska, laisvai samdoma teatro ir kino aktorė, taip pat dalyvauju plataus meninio profilio sindikato „Bad Rabbits“ veikloje. Be to, dirbu gydytoja kloune organizacijoje „Raudonos nosys”. Gimiau ir augau karaimų šeimoje ir bendruomenėje tiek Trakuose, tiek Vilniuje.
Kokią mokyklą baigėte ir kada pradėjote svajoti apie aktorės karjerą bei tam ruoštis?
2010 m. baigiau mokyklą Vilniuje ir iškart įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kurioje baigiau bakalauro ir magistro vaidybos studijas. Nors nuo vaikystės dalyvaudavau su teatru ir šokiu susijusiose veiklose, dažnai būdavau scenoje, mintis, kad galėčiau tai studijuoti, o vėliau kurti ir dirbti kaip aktorė, susiformavo labai vėlai – prieš pat stojamuosius. Anksčiau norėdavau veikti daug skirtingų dalykų, bet nebuvau apsisprendusi dėl ateities planų, tačiau tuomet jau žinojau, kad egzistuoja tokia aukštoji mokyklakuri ruošia aktorius. Kai stojau, nelabai įsivaizdavau, kas tai per profesija, kaip veikia teatras, kinas, kas yra režisierius ir pan. Tai buvo daugiau nuojauta, kad noriu ten būti, o kodėl ten, kodėl aktorystė, kodėl kūryba – visa tai susikristalizavo jau vėliau.
Trakiečiai Jus pažįsta iš Tarptautinės karaimų vasaros mokyklos ir įvairių pastatymų. Taip pat šokote kolektyve „Sanduhač”.Gal prisimintumėte, kaip sekėsi?
Tai buvo gražus metas – daug koncertuodavome, repetuodavome, praleisdavome nemažai laiko su karaimų jaunimu – labai gražūs visi prisiminimai, susiję su „Sanduhač“. Mūsų veikla nutrūko, nes visi nariai pradėjo studijuoti ir nebegalėjo ar nenorėjo tam skirti laiko. Tiesiog išaugome iš to etapo, prasidėjo kiti. Bet šokis visuomet buvo svarbi mano dalis, ir tebėra. O Tarptautinė karaimų vasaros mokykla vis dar gyvuoja. Prisidėjau prie jos organizavimo paskutinius 6–8 metus, ši vasara buvo pirmoji, kuomet dėl laiko stokos pasitraukiau, bet stovykla įvyko ir pavyko, tad labai tuo džiaugiuosi. Kada ir kur įstojote mokytis aktorystės? Kaip ir minėjau, 2010– 2016 m. mokiausi Vilniuje esančioje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje A. Giniočio vadovaujame kurse. 2017 m. pradėjau mokytis Michailo Čechovo aktorinės technikos JAV, kurias tikriausiau tęsiu 2019 m. pavasarį Hadsono mieste, Niujorke, Michailo Čechovo mokykloje.
Kokie keliai Jus atvedė į s e r i a l ą „ L a i v ė s k a i n a . Partizanai“?
Jau anksčiau filmavausi p r o d i u s e r i ų k o m p a n i j o s „Videometra“ projektuose, turėjau nedidelį vaidmenį vienam seriale ir epizodą kitame. O šį kartą filmuotis mane pakvietė serialo režisierius Saulius Balandis. Nors kartu dirbę nebuvome, jis buvo matęs mano diplominius vaidmenis, turbūt kažką įsiminė, kas jam patiko. Pasiūlymas filmuotis istoriniame seriale apie svarbius mūsų šalies įvykius su nuostabiais aktoriais buvo labai džiuginantis.
Severina Špakovska labai apsidžiaugė gavusi vaidmenį istoriniame seriale
Kodėl Jums davė, būtent, žydaitės vaidmenį? Jūs esate karaimė.
Kadangi filmas istorinis, jame remiamasi tikrais istoriniais faktais, kūrybinė grupė norėjo papasakoti labai tragišką Lietuvos laikotarpį, kurio metu buvo tremiami ir žudomi visų tautybių žmonės, bet labiausia – žydų. Kai gavau pasiūlymą suvaidinti žydaitę, nebuvau nustebusi, nes mano veido bruožai tikrai neprimena lietuvės. Galbūt kitokio žanro filme, kur tautybė nėra nesvarbi, galėčiau kurti ir kitokį vaidmenį, bet čia tai beveik akivaizdu, kad aš vizualiai panaši į žydų tautybės merginą. Ir nieko čia blogo. Esu karaimė, tuo didžiuojuosi, bet savo profesijoje įkūniju skirtingus žmones, kine – dažniausiai kitataučius. Esu sukūrusi moldovės, čečėnės, kelis kartus žydės vaidmenis.
Ar sunku buvo vaidinti ir išgyventi dramatiškus istorijos įvykius?
Kiekvienas vaidmuo turi savo iššūkių, sunkesnių akimirkų, bet vienaip ar kitaip kurti vaidmenis man patinka, stengiuosi neperimti savo personažų emocijų, nes tuomet tai jau nebūtų sveika profesija. Tiesa, suvokimas, kad kai kurios seriale buvusios scenos kažkam prieš kelis dešimtmečius buvo realybė, arba gyvenimo pabaiga, privertė susimąstyti, pabūti ramybėje, tyloje, prisiminti ir užjausti.
Ar esate ką nors skaičiusi apie Marcėlę Kubiliūtę?
Buvau girdėjusi apie šią iškilią asmenybę, bet pati ja daug nesidomėjau. Žiūrėdama serialą „Laisvės kaina. Partizanai“ labai žaviuosi aktorės Tomos Vaškevičiūtės kuriamu personažu.
Serialą žiūrėję visi LRT televizijos žiūrovai ir pažįstami trakiečiai laukia Jūsų naujų pasirodymų. Kokie numatyti planai Jūsų laukia aktorinėje veikloje?
Televizijoje kol kas naujų projektų neturiu, jie dažnai atsiranda netikėtai. Vasario mėnesį kino teatruose pasirodys režisieriaus A. Juzėno filmas „Pelėdų kalnas“, kuriame man taip pat teko garbė sukurti epizodinį vaidmenį. Taip pat yra keli dar kuriami projektai, bet jie pasirodys dar ne greit. Na, ir, žinoma, manęs laukia vaidmenys teatre, kur susitikimai su žiūrovais visada malonūs.
Dėkojame už pokalbį.
Kalbėjosi Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
Nuotr. iš Severinos Špakovskos asmeninio archyvo
