Asociatyvi Freepik nuotr.
Pienas ir pipirai – pilvo skausmui malšinti, vandenilio peroksidas – organizmui išvalyti: tokių ir panašių savigydos „receptų“ apstu internete, ypač socialiniuose tinkluose. Sveikatos specialistų nuomonė apie tokius patarimus yra vienareikšmė – net jei kai kuriuose jų ir galima rasti krislą logikos, tačiau „gydantis“ mokslo nepatikrintais metodais galima dar labiau sau pakenkti.
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, dalis internetinėje erdvėje sklandančių patarimų turi logišką paaiškinimą, tačiau dėl platesnio medicininių žinių trūkumo nėra efektyvūs ar net gali būti kenksmingi.
„Pavyzdžiui, galima rasti patarimų į skaudančią ausį įsipilti šaukštelį pašildyto garstyčių aliejaus su gvazdikėliais. Garstyčios išties turi antiseptinių savybių, tačiau jose esantys eteriniai aliejai stipriai sudirgins ausies gleivinę ir dėl to skausmas tik paūmės. Be to, stiprus ausies skausmas yra uždegimo požymis, jį dažnai sukelia bakterijos, todėl ir gydymui skiriami geriami antibiotikai“, – komentuoja K. Šnirpūnienė.
Ragina pasidomėti patarimo autoriumi
Vaistininkė prisimena sulaukusi pacientės klausimo dėl kojų nagų grybelio gydymo. Jai vaistininkai pasiūlė specialius vaistinius nagų lakus, paaiškino, kad gydymas užtruks pusę metų, o kadangi nagų grybelis tęsėsi jau keletą metų, patarė kreiptis į šeimos gydytoją, nes turbūt prireiks ir geriamų priešgrybelinių vaistų. Be to, norint, kad gydymas būtų sėkmingas, reikės pasirūpinti ir specialiomis priemonėmis avalynės dezinfekcijai.
„Moteris buvo nusivylusi ilga būsimo gydymo trukme ir kaina, todėl sakė geriau išbandysianti internete perskaitytą patarimą tepti nagus jodo tirpalu. Tačiau nagų grybelio sporos yra nago guolyje ir todėl sunkiai pasiekiamos, o jodo tirpalas geriausiu atveju neleistų grybeliui plisti, bet jo neišgydytų“, – pasakoja K. Šnirpūnienė.
Ji pataria prieš išbandant perskaitytą patarimą pasidomėti, kas yra jo autorius. Jei tai eilinis skaitytojas arba straipsnis verstas iš neaiškaus šaltinio, geriau nerizikuoti sveikata ir neeksperimentuoti. Tačiau jei tai Lietuvoje žinomo vaistininko, gydytojo ar kito specialisto, turinčio medicininį išsilavinimą, patarimas – pabandyti galima.
„Norfos vaistinės“ vaistininkė Giedrė Stankevičiūtė sako, kad internete yra ir naudingų patarimų, kuriuos galima priskirti natūralioms gydymo priemonėms. Ausų skausmą, uždegimą malšina kamparo aliejus ar ausų šildymas šilto vandens kompresais. Virškinimui gerinti galima gerti natūralias žolelių arbatas: kmynų, pipirmėčių, vaistinių ramunėlių, pankolių. Paprastąsias karpas gydo ugniažolių sultys.
„Socialiniuose tinkluose teko matyti patarimą, kad karpą galima pašalinti užklijavus ant jos lipnios juostos ir palaikius savaitę – nuimant lipnią juostą, karpa nusiplėš kartu. Šis patarimas neturi jokio pagrindo, kur kas geriau naudoti specialias priemones karpų šalinimui arba šiltuoju metų laiku – ugniažolių sultis. Jomis reikia tepti karpą kelis kartus per dieną. Ugniažolės yra viena efektyviausiai karpas naikinančių natūralių priemonių“, – pataria G. Stankevičiūtė.
Gali būti pavojinga
G. Stankevičiūtė perspėja, kad naudotis kai kuriais internetiniais patarimais gali būti ir labai pavojinga. Kaip pavyzdį ji mini pastebimą tendenciją gerti vandenilio peroksidą nuo onkologinių ligų, organizmo valymui ir kitais tikslais. Tokia savigyda gali turėti liūdnų pasekmių – išgertas peroksidas sukelia vidaus organų nudegimus, o kai kada ir negrįžtamus pakitimus.
Kitas internetinis patarimas, kuriuo susivilioja dalis žmonių, yra vartoti maistinę sodą kamuojant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui. Tačiau retas supranta, kad ilgas ir dažnas maistinės sodos vartojimas gali sukelti elektrolitų disbalansą ir dar labiau padidinti skrandžio rūgšties gamybą. Maistinė soda gali trukdyti pasisavinti tam tikrus vaistus, naudingas medžiagas.
„Žinoma, dauguma pacientų yra mąstantys ir atsakingi žmonės, mėgstantys natūralią mediciną, bet nesinaudojantys sveikatai pakenkti galinčiais internetiniais patarimais. Vis tik kartais sulaukiame ir tokių pacientų, kurie ateina nusivylę tokiomis priemonėmis. Pastebime, kad vandenilio peroksidą geriančių pacientų nuomonę pakeisti sudėtinga, bet pamačiusi, jog perkamas didelis kiekis, pavyzdžiui, 15 buteliukų, visada pasiteirauju, kokiu tikslu perkamas preparatas“, – sako vaistininkė.
Jai antrina ir K. Šnirpūnienė, sakydama, jog kartais pirkėjai piktinasi vaistininkų užduodamais klausimais, kam ketinama naudoti vandenilio peroksidą, kodėl reikia dviejų buteliukų amoniako ir kitais. Tačiau būtent toks vaistininko pasitikslinimas ir reikalingas, norint apsaugoti žmones nuo pavojingų savigydos metodų.
„Pamenu atvejį, kai vyriškis norėjo nusipirkti kalio permanganato, o paklaustas, kam jį naudos, paaiškino, kad ruošiasi skalauti burną, nes skauda dantį. Žmogus nežinojo, kad kalio permanganatas dėl savo cheminių savybių pažeis jo burnos gleivinę, jo silpną tirpalą galima naudoti tik odos dezinfekcijai. Tad neretai tokie vaistininkų klausimai, pacientams atrodantys kvaili ar pertekliniai, apsaugo nuo neteisingų sprendimų“, – reziumuoja vaistininkė.
