Lentvario dvaras. Autorius Terminator216 – Mano darbas, CC BY-SA 4.0, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=146242606

Lietuva garsėja savo autentiškais dvarais, kurie atspindi ne tik architektūros tendencijas, bet ir didikų gyvenimo būdą bei epochų istorinius vingius. Vienas iš įsimintiniausių – Lentvario dvaras. Ši vieta ne tik traukia turistus savo grožiu, bet ir pasakoja neįkainojamas istorijas apie Lietuvos bajorijos praeitį.

Ankstyvoji istorija

Lentvario dvaro ištakos siekia XVI a., kuomet šią teritoriją valdė Sapiegos – viena įtakingiausių ir garsiausių Didžiosios Kunigaikštystės šeimų. XVII a. dvarą puoselėjo Tomas Sapiega, prisidėjęs prie ansamblio formavimo pradžios. Tačiau po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų XVIII a. pabaigoje, Lentvaris perėjo į Rusijos Imperijos rankas.

XIX a. viduryje dvarą įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius. Jis tapo pagrindiniu Lentvario dvaro klestėjimo architektu. Jo pastangomis vietovė transformavosi į vieną svarbiausių neogotikos stiliaus dvarų Lietuvoje. 1861–1869 m. dvaro rūmus suprojektavo garsus vokiečių architektas Frydrichas Gustavas fon Šachtas. Vėliau, 1899 m., Belgijos architektas de Vegas (Waegh) rekonstravo rūmus, dar labiau išryškindamas jų neogotikos stilių.

Išskirtinė architektūra ir parkas

Lentvario dvaro rūmai stebina savo unikaliomis architektūrinėmis detalėmis. Fasadai pasižymi ornamentais, bokšteliais, gotikiniais langais, o kiekvienas kampas byloja apie prabangią estetiką, būdingą XIX a. Lietuvos didikų rezidencijoms.

Taip pat ne mažiau įspūdingas yra dvaro parkas. Jį suprojektavo garsus prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas Andrė. Parkas įrengtas anglų stiliumi, sukurdamas harmoningą derinį tarp kalvotų takų, egzotiškų augalų ir vandens elementų. Tarp dekoratyvinių augalų lankytojai gali atrasti sidabrinių klevų, pilkųjų graikinių riešutmedžių ir kitų medžių rūšių.

Istorijos vingiai

Po Tiškevičių dinastijos valdymo dvaras kelis kartus keitė savininkus, o XX a. viduryje jame įsikūrė Lentvario kilimų fabrikas – sovietų okupacijos primesta funkcija. Tai skaudžiai pažeidė dvaro autentiškumą, tačiau atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, stengtasi atkurti dvarui pradinę reikšmę. Šiandien Lentvario dvaras atgauna savo buvusią didybę ir funkcionuoja kaip reikšmingas kultūros paveldo objektas.

Reikšmė kultūros paveldui

Lentvario dvaras – gyvas Lietuvos bajoriškosios kultūros simbolis, leidžiantis pažinti XIX a. aristokratišką gyvenimo būdą ir estetiką. Tai – unikali galimybė pasinerti į Lietuvos istoriją ir pamatyti subtilias meno, architektūros bei kraštovaizdžio planavimo detales, labiausiai vertinamas tuometinės visuomenės.

Įgyvendinus šį projektą, Lentvario dvaro rūmų lankytojai turės galimybę apsilankyti pastato bokšte, pažinti rūmų apylinkes ir bokšto laiptinėse, koridoriuose bei apžvalgos aikštelėse sudėliotas ekspozicijas. Čia bus galima išvysti dvaro nuotraukas, susipažinti su dvaro istorija, projektavusiu architektu ir informacija apie ankstesnius dvaro gyventojus. Be to, lankytojai galės grožėtis atnaujintu pastatu iš išorės.

„Europos Pulso“ informacija