Kretingos E. Radžiaus teatras Trakuose parodys spektaklį pagal Juozą Tumą – Vaižgantą „Žemės ar moters“
Lapkričio 11 – 12 dienomis Trakų kultūros rūmuose vyks teatrų šventė „Kanapė“.
11 dieną 19 val. šventę pradės Trakų Karališkasis teatras su spektakliu Neilo Saimono „Keista pora“ (moteriška versija), 12 dieną žiūrovų lauks trys spektakliai: 16.00 – Mažeikių kultūros centro mėgėjų teatro trupės „Visavi“ spektaklis „Siena“, 17.30 – Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatro spektaklis pagal Juozą Tumą – Vaižgantą „Žemės ar moters“ ir 20.00 – Valkos (Latvija) miesto teatro spektaklis Nikolajaus Gogolio „Senųjų laikų dvarininkai“.
Teatras kaip narkotikas
Kaip sakė Trakų Karališkojo teatro režisierius Robertas Čuta, teatrų festivalis „Kanapė“ pirmą kartą buvo surengtas 1992 metais, paskui „Kanapę“ Trakuose nutarta rengti kas dvejus metus. Ši „Kanapė“ bus keturiolikta, dalis planuotų festivalių buvo atšaukti dėl karantino.
„Būtina pakomentuoti dėl festivalio pavadinimo, – sakė R.Čuta. – Jį sugalvojo šviesios atminties aktorė Kazimiera Kymantaitė. Į pastebėjimus apie galimai narkotinį pavadinimą ji pasakė: „O ką, teatras – ar ne narkotikas? Kai kartą paragauji to narkotiko, visam gyvenimui pakliūni į jo pinkles“.
Apie meilės ilgesį
Neilo Saimono „Keistą porą“ Trakų Karališkasis teatras jau rodė šių metų vasario mėnesį, tada žiūrovų salė buvo pilnutėlė. „Aišku, dabar tokio anšlago, kai žiūrovų tiek, jog nelieka sėdimų vietų, nesitikiu, – sakė režisierius R. Čuta. – Be to, dabar jau rodysime su bilietais. Mažumėlę pasikeitė ir spektaklio vaidintojai – vieną pagrindinių vaidmenų atliks teatro debiutantė Daiva Žemaitienė. O komedijos istorija nepasikeitė – viskas apie vienatvę ir meilės ilgesį, apie tai, kad norisi būti kažkam reikalingu“.
Apie moteris
Šeštadienį „Kanapę“ pradės Mažeikių kultūros centro mėgėjų teatro trupės „Visavi“ spektaklis „Siena“. Spektaklio režisierė ir scenaristė Daiva Gedvilienė spektaklį „Siena“ apibūdina kaip filosofinį reiškinį, kurio objektas – moteris. „Prie kurios šliejamasi, slepiamasi, suaugama ir sunykstama – siena. Objektai, galintys gyventi vienas be kito, bet tik ir tiek…“ – sakė D. Gedvilienė.
Apie pasirinkimą
Po Mažeikių žiūrovų lauks Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatras. Spektaklis pagal Juozą Tumą – Vaižgantą „Žemės ar moters“, režisierius Nerijus Gedminas. Apie spektaklį N. Gedminas sakė: „Visose Vaižganto sukurtose pjesėse dominuoja kaimo buities motyvai, o veikėjai įkūnija tradicinius lietuviško charakterio bruožus – žemiškumą, pragmatizmą, perdėtą atsargumą.
Kretingos E. Radžiaus teatras Trakuose parodys spektaklį pagal Juozą Tumą – Vaižgantą „Žemės ar moters“
Tokie yra ir komedijos “Žemės ar moteries” personažai. Tarp jų nėra jokių, „charakterių dramoms” būdingų „blogiukų”. Tiesiog kiekvienas iš jų siekia bent kokios nors naudos sau. Toks yra ir pagrindinis pjesės veikėjas – pasiturintis senbernis Gaidys, kuris, per ilgą savo nugyventą amžių, taip ir neapsisprendė, ko jam trūksta iki pilnos laimės – valako žemės ar moteriškės pašonėje. Per tokį blaškymąsi viengungis papuola į dviprasmiškas, komiškas situacijas ir tampa aplinkinių pajuokų objektu. O kai tiek laiko negali pats apsispręsti, tai būtinai atsiras kažkas, kas nuspręs už tave. Juo labiau, kad šalia visa krūva „geranoriškų” kaimynų.
Apie sąlygiškumą
Pasak N. Gedmino, kretingiškiai teatralai nuo pat pirmų spektaklio akimirkų duoda suprasti, kad jie net nemėgina atkurti lietuviško kaimo buities. Vaižganto pjesės situacija jiems yra tik būdas papasakoti istoriją apie tai, kad ilgai besirinkdamas rizikuoji likti prie suskilusios geldos. Aktorių vaidybos maniera šiek tiek šaržuota, perspausta, su „atsiribojimo efektais”- žiūrovui pačiam reikia nuspręsti, ar replikos į šoną yra sakomos personažo, ar jį kuriančio aktoriaus vardu. Prie šio sąlygiškumo sustiprinimo labai prisideda Kristinos Rimienės nunerti kostiumai ir gyvai atliekama muzika.
Apie trapią harmoniją
Svečiai iš Latvijos Valkos miesto parodys spektaklį „Senųjų laikų dvarininkai“. Kaip sakė teatro vadovas ir spektaklio režisierius Aivars Ikšelis, spektaklis “Senųjų laikų dvarininkai” pastatytas pagal to paties pavadinimo Nikolajaus Gogolio apsakymą, spektaklis apie tai, kaip bendras sutuoktinių gyvenimas jų sodyboje pavirto milžiniška visata, kuri perpildyta harmonija, meile ir rūpinimusi vienas kitu.
„Senųjų laikų dvarininkai“. Latvija
Šioje sodyboje sandėliai perpildyti gamtos turtais, o balti fajanso puodeliai laukia vis naujų ir naujų svečių. Spektaklio herojai tarytum sklando savo mintyse, juokauja tarpusavyje, aptarinėja šeimyninį gyvenimą. Ir gyvena savo ypatingame, uždarame pasaulyje, kurį vis dėlto mielai atveria atvažiuojantiems svečiams. Tačiau viskas scenoje užtyla ir praranda savo žavesį, kai ramus, tylus gyvenimas ima keistis veikiant laikui. Laikui, kuris tartum pats minutėlei sustojo, sustingo paveiktas šios idilės, bet, prisiminęs savo paskirtį, pratęsė savo nesuprantamą tėkmę.
Roberta Malinauskaitė
