Miglė Bitkevičiūtė

Nors penkiasdešimt dvejų Miglė Bitkevičiūtė labai kūrybingas, aktyvus ir gilus žmogus, kuris išties turi, ką papasakoti, tačiau prakalbinti ją apie turtingą jos pasaulį nėra taip ir paprasta. Ji kukliai, tarsi niekam nebūtų įdomu, nutyli lyg savaime suprantamus dalykus. Pavyzdžiui, kad gyventi į Rūdiškes ji persikėlė tik dėl to, jog norėjo išgelbėtiems žirgams suteikti geresnį gyvenimą, kad ne tik kuria pasakiško grožio eiles, bet ir tapo, o jos paveikslų parodos buvo eksponuojamos Trakų kultūros ir meno centre, Rūdiškių, Dusmenų, Skemų bibliotekose, Rokiškio dvare.

„Trakų žemė“ kviečia iš arčiau susipažinti su Migle bei atrasti jos šiltus, kupinus meilės ir švelnumo eilėraščius.

Migle, kiek man yra žinoma, nesate, tikra rūdiškietė. Kada ir kaip atsiradote šiame mažame Trakų rajono miestelyje? Kiek laiko čia jau gyvenate?

Jau penkerius metus gyvenu šiame nuostabiame krašte. Kai išvažiavau iš Vilniaus ir atvažiavau į šią vietą, iškart pajutau vidinę ramybę ir šilumą, supratau, kad čia – mano namai.

Tačiau kaip pasirinkote Rūdiškes? Kokios aplinkybės lėmė, kad atvažiavote naują gyvenimą kurti būtent čia?

Jau keletą metų buvau priglaudusi du sustambintos žemaitukų veislės žirgus. Ir vis pasvajodavau, kaip gera būtų laikyti žirgus šalia namų, o ne tik savaitgaliais važinėti lankyti juos į žirgyną. Rūdiškes pasirinkau dėl puikaus susisiekimo su didesniais miestais, tuo pačiu dėl savo nuošalumo miškų apsuptyje. Šis nedidelis miestelis dėl pušynų yra gryno oro oazė, ko labai pasigesdavau Vilniuje.

Migle, kaip žirgai atsirado Jūsų gyvenime? Ar anksčiau, dar gyvendama Vilniuje, taip pat turėjote kokių nors sąsajų su jais?

Dar mano prosenelis, gyvenęs Utenos rajone, prižiūrėjo Vyžuonėlių (Blagodat) dvaro savininkų Veriovkinų žirgus. Matyt, paveldėtą meilę pajutau ir aš, tik vėliau, nei mano jauniausioji dukružė, kuri nuo mažens tik ir žaisdavo su žaisliniais arkliukais. Dar prieš dešimt metų buvo plačiai viešinama istorija, kai iš vieno ūkininko (A. A. Kaušakio) buvo konfiskuoti badu marinti žirgai, kuriuos vėliau išgelbėti buvo prašoma gyventojų, kad jie nepatektų mėsininkams. Negalėjau nieko nedaryti, tad tuo metu išpirkau du žirgus ir taip mano gyvenimas ėmė keistis atrasdamas dvasinę pusiausvyrą.

Ar tuos du žirgus ir auginate, ar įsigijote jų daugiau? Beje, iš kur tiek drąsos auginti žirgus – juk čia ne koks šunelis?

Auginu du žirgus dešimt metų. Turėjau  slaptą  norą ir įgyvendinau svajonę auginti žirgus šalia namų. Abu žemaitukų veislės žirgai mano gyvenime atsiradę iš noro pagelbėti. Jiems čia puiki vieta, o man – širdies atgaiva. Taip, tai nėra lengva, bet kai yra noro, žmogus gali labai daug. Beje, turiu ir du didelius šunis iš prieglaudos. Prieglaudose išties daug nuskriaustų gyvūnų, išsiilgusių mylinčio žmogaus.

Bet auginti žirgus, manau, reikia turėti ir specifinių žinių. Ar Jūs esate kada nors auginusi žirgus, žinote, kaip reikia juos prižiūrėti?…

Juk specifinės žinios įgyjamos iš patirties turinčių žmonių, literatūros. Jei tik yra noras sužinoti, atsiranda ir žinios. Pradžioje, tik pradėjus auginti žirgus, pradines žinias padėjo įgyti savanoriai, prisidėję prie jų išgelbėjimo.

Ar dar kas nors sieja Jus su Rūdiškėmis be Jūsų augintinių žirgų?

Su Rūdiškėmis mane sieja vis daugiau aspektų. Pirmas ir ypač svarbus yra bendruomenė. Esu mėgėjų Rūdiškių Bajorų teatro aktorė, šoku Trakų ir Rūdiškių linijinių šokių kolektyvuose.

Migle, be to, kad mylite gyvūnus, taip pat esate labai kūrybingas ir aktyvus žmogus – kuriate labai gražias eiles, dalyvaujate Rūdiškių karališkojo teatro veikloje… Gal turite dar kokių nors veiklų ir pomėgių?

Kūryba atėjo į mano gyvenimą savaime, kaip jausmas, kad nebereikia atidėlioti, o tiesiog imti ir daryti tai, kas patinka. Rašau eiles, tapau. Potėpiai paveiksluose leidžia atsipalaiduoti ir panirti į nuostabų fantazijų pasaulį. Esu surengusi keletą savo tapybos darbų parodų. Rugsėjo mėnesį Trakuose galėjote išvysti ir mano tapytų paveikslų parodą „Šviesa“, kuo nuoširdžiai džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Šią parodą kovo 20 d. – balandžio 18 d. visi norintys gali aplankyti Aukštadvario gimnazijos salėje.

Tapybos parodą jau surengėte, o kada galime laukti Jūsų eilėraščių knygos? O gal jau esate išleidusi ir svarstote apie kitą?

Eilėraščių knygos dar nesu išleidus. Savo kurtus eilėraščius skaitau, kai būnu pakviesta į poezijos popietes, festivalius. Jau išdrįsau ir keletą metų savo kurtas eiles įkeliu į savo Facebook platformą Migluze Migluze taip pajausdama atgalinį ryšį su skaitytoju. Esu Jiems labai dėkinga.

O kuo užsiimate šiaip gyvenime, turiu minty, koks Jūsų pragyvenimo šaltinis?

Kūryba nėra pagrindinis mano pragyvenimo šaltinis, dirbu finansininke. Kas žino, gal kada nors mano kūryba ir taps pagrindine mano veikla.

Migle, dažniausiai manoma, kad kūrybingumas žmogui yra duotas iš aukščiau, t. y. Dievo dovana. O kaip Jums pačiai atrodo, iš kur Jumyse tiek kūrybinių minčių, idėjų, įkvėpimo? Gal visa tai turi kiekvienas žmogus, tik nemoka visų šių savybių „išlaisvinti“?

Sutinku su mintimi, kad kurti gali kiekvienas, tik visi skirtingai tai gali išlaisvinti ir išreikšti. Aš tai padariau gan vėlai (apie 45 savo gyvenimo metus), tačiau išdrįsau ir nugalėjau baimes būti nesuprasta, kitokia. Eilės tiesiog skambėjo mano mintyse, tad teliko jas užrašyti popieriaus lape, vakarais, tapydama drobėje, užsisvajoju, vaidindama spektakliuose, įsijaučiu į vaidmenį. Tai taip nuostabu! Išdrįskit ir jūs! Juk niekam neįdomu tobulumai, įdomu pats žmogus, gyvenimas. Visa tai reikalauja daug jėgų, laiko, bet verta.

Kadangi, kaip jau ir kalbėjome, esate labai kūrybinga, esu tikra, kad ir svajonių gyvenime turite ne vieną. Gal galėtumėte vieną kitą atskleisti ir „Trakų žemės“ skaitytojams?

Svajonių turiu daug. Svarbiausia ir pagrindinė – turėti sveikatos. Jei tik jos bus, visa kita išsipildys. Palinkėsiu ir skaitytojams išlikti sveikiems, ramiai laukiant bundančio pavasario.

Migle, labai Jums dėkoju už tokį šiltą ir malonų pokalbį bei linkiu Jums, ko linkite ir pati sau – sveikatos, o mes lauksime naujų Jūsų kūrybos darbų.

Kalbėjosi Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Nuotraukos iš asmeninio Miglės Bitkevičiūtės albumo