Palėvėnės dominikonų vienuolyno ansamblis. Paveldo komisijos išvažiuojamasis posėdis į Kupiškį
Savivaldybės paveldo apsaugoje yra itin svarbūs žaidėjai. Ataskaitiniais metais (iki 2020 m.) savivaldybių skiriamų lėšų paveldui bendro augimo rodikliai gerokai viršijo Kultūros paveldo departamento biudžeto didėjimo spartą. Visgi kokius namų darbus jos dar turėtų atlikti?
Naujausias Valstybinės kultūros paveldo komisijos tyrimas apie skiriamas savivaldybių lėšas ir kiti aktualūs siūlymai nuskambėjo išplėstiniame Lietuvos savivaldybių asociacijos Valdybos posėdyje.
„Valstybinė kultūros paveldo komisija ragina savivaldybes aktyviai prisidėti prie Kultūros paveldo departamento kvietimo dalyvauti inventorizavimo procese. Savivaldybės taip pat raginamos įvertinti paveldą, kas joms jis yra, ką būtina išsaugoti, kas atspindi konkrečios savivaldybės tapatumą“, – sakė pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Nekilnojamasis kultūros paveldas inventorizuojamas surašant visus galimus jam priskirti kūrinius ir kitus daiktus. Tai yra kertinis etapas, nes tik žinant, kas turima ir ką iš viso to norimą išsaugoti, galima numatyti ir fizinę tokių objektų priežiūrą ir tvarkybą.
Kita vertus, jau pačiame Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavime vienas iš merų atkreipė dėmesį, kad būtina skatinti valstybę skirti daugiau lėšų kultūros paveldo tvarkybai. Pastebėta, kad šiuo metu savivaldybės rodo daugiau iniciatyvos, o norėtųsi, kad ir valstybės vaidmuo atitinkamai stiprėtų. Anot šios nuomonės, valstybę raginti turėtų būtent Valstybinė kultūros paveldo komisija.
„Savo sprendime Valstybinė kultūros paveldo komisija Vyriausybei, Seimui ir LR Prezidentui yra pabrėžusi, kad kompensavimui ir tiesiogiai tvarkybos darbams skiriamo finansavimo didinimą reikėtų laikyti prioritetiniu valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos formavimo uždaviniu. Finansavimo kultūros paveldui klausimas yra kasmetinis mūsų palydovas – vertiname ir KPD Paveldotvarkos programą, ir savivaldybės skiriamas lėšas“, – priduria pirmininkė.
Anot jos, nors įstaigos priimti teisės aktai nėra imperatyvūs, tačiau gerosios praktikos pavyzdžiai, vienaip ar kitaip susiję su teikiamais siūlymais.
Primenama, kad pagal atliktą tyrimą, remiantis Kultūros paveldo departamento teiktais duomenimis, galima teigti, kad ataskaitiniais metais Paveldotvarkos programos lėšos mažėjo. 2019 m., palyginus su 2018 m., finansavimas sumažėjo 898 tūkst. eurų, o 2020 m., palyginus su 2019 m., jis sumažėjo dar 964 tūkst. eurų. Kultūros ministerijos pastangomis paveldosaugos reikmėms 2021 metais papildomai buvo skirta 2 mln. eurų.
Nepaisant to, kultūros paveldo tvarkybos darbų išlaidų kompensavimo poreikis valdytojams 4–5 kartus viršija skiriamus valstybės asignavimus. Ši Paveldotvarkos programa yra pati esmingiausia, parodanti valstybės kultūros paveldo tvarkybai skiriamas lėšas.
Reiktų pasidžiaugti, kad ilgus metus pastebima nuosekli kultūros paveldo finansavimo didėjimo savivaldybėse tendencija tęsėsi ir 2020 m. Pusė savivaldybių skyrė daugiau lėšų nei ankstesniais metais. Bendrai įvertinus šį laikotarpį, galima teigti, kad skiriamų lėšų paveldui bendro augimo rodikliai gerokai viršija Kultūros paveldo departamento biudžeto didėjimo spartą.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais. Ji nuo 1997 m. kasmet renka ir analizuoja duomenis apie Lietuvos savivaldybių lėšų panaudojimą kultūros paveldo apsaugai.
Paveldo komisija taip pat kasmet vertina ir Kultūros paveldo departamento, vykdančio kultūros paveldo politiką, rengiamą Paveldotvarkos programą. Formuluojant sprendimus remiamasi minėta faktine medžiaga, tyrimais ir ekspertinėmis kompetencijomis.
Administracinio skyriaus vyriausioji specialistė Justina Gasiūnienė
Valstybinė kultūros paveldo komisija
