Kristina Urbienė. Asmeninė nuotr.
Žiūrint egzamino užduotis, nei temų, nei klausimų prasme netikėtumų išvengta. Patys mokiniai, išėję iš egzamino, teigė, kad testas buvo nesudėtingas. Pradėjus tikrintis, žinoma, pamatėme, kad klaidų neišvengta (o kas gi jų nedaro). Gal tik paskutinis testo klausimas painesnis, kuriam atsakymai du gali būti tinkami.
Kalbant apie šaltinių nagrinėjimą, šaltinių blokų temos tikėtinos, pačios užduotys įdomios. Didžiausia problema – kokius atsakymus užskaitys vertintojai. Ar dirbs aklai pagal vertinimo instrukciją, ar visgi užskaitys ir mokinių platesnę savarankišką mintį?
Jau pirmame šaltinių bloke pats pirmas klausimas – trys pagrindinės mintys, išsakytos A šaltinyje – gali turėti tikrai ne tik 3 atsakymų variantus. Ir ta pati problema ryškėja 31 klausime (dvi pagrindinės mintys iš D šaltinio). O ir nusakant Gedimino poziciją dėl krikšto – ar tikrai Gediminas siekė pasikrikštyti, ar tik manipuliavo krikšto klausimu, nesiekdamas pats krikštytis? Nusakant vidaus aplinkybes, kurios neleido Gediminui pakrikštyti valstybės, galima jų įvardinti tikrai ne dvi, o daugiau. Ar bus užskaitomas atsakymas: „LDK visuomenė nebuvo pasiruošusi priimti krikštą“?
Antras šaltinių blokas buvo sudėtingiausias mokiniams. Kai kurie tiesiog nepasikartojo Napoleonmečio, o kai kuriems buvo per sudėtingi klausimai, liečiantys teritorijų perdalijimą, kas suprantama ir nestebina (35 klausimas). Ir, žinoma, vėl tos pagrindinės mintys, kurios gali sutapti su tuo, kas bus vertinimo instrukcijoje, bet gali ir nesutapti. O nurodant Napoleono imperijos žlugimo priežastis, su kai kuriais atsakymais, pateiktais preliminariuose atsakymuose, galima ir pasiginčyti.
Beje, kaip ir 37 užduotys, pateiktomis teigiamomis Vienos kongreso sprendimų pasekmėmis… Ir net nurodant įvykius, kurie pakeitė Vienos kongrese nustatytas valstybių sienas, galima nurodyti Italijos ir Vokietijos suvienijimus atskirai, o kai kurie tiesiog įvardina XIX a. tautinius sąjūdžius ar tautų pavasarį… Taip, tikslumo čia pritrūkstame, bet negalime teigti, kad mokiniai nežino.
Trečiasis šaltinių blokas buvo skirtas šaltojo karo temai. Ir vėl tos pagrindinės mintys… B šaltinio pagrindines mintis mokiniai nurodė labai skirtingai. Preliminariuose atsakymuose pateikiamos šios karikatūros mintys: „Ekspansyvi Sovietų Sąjungos politika“ ir „Vakarų valstybėse egzistuojančios komunistinės jėgos remia SSRS / SSRS, komunizmo ideologijos įtaka Vakarų šalims (Prancūzijai)“. Po pokalbio su mokiniais supratau, kad variantų yra kur kas daugiau… Mokiniai rašė tokius atsakymus: „Stalinas siekia įtvirtinti komunizmą Prancūzijoje, bet nesėkmingai“ (pagrindžia durklais, kurie nepataiko į Prancūziją), „Stalino vykdoma užsienio politika yra agresyvi“ (pagrindžia durklais ir krauju)… Ir ar įmanoma teigti, kad mokiniai neteisūs? Nurodant priežastis, kodėl nusistovėjo būtent tokios valstybių sienos po II Pasaulinio karo, atsakymų spektras gali būti labai platus. Kai kurie mokiniai nurodė tiesiog SSRS ir JAV priešpriešą po karo, kai kurie detalizavo smulkiau ir nurodė Berlyno blokadą. Ir čia pasidaro dar painiau, kai pamatai paskutinį šio bloko klausimą, kuris prašo paaiškinti, kaip pasikeitė Europoje padėtis po Antrojo pasaulinio karo.
Ketvirtasis šaltinių blokas vėl skirtas religijos tematikai, tik jau sovietmečiu. Čia iš karto labai krenta į akis 46 užduotis, kuri prašo nurodyti „katalikišką nuostatą“, trukdančią imtis sovietinio paminklo restauravimo. Ir preliminariuose atsakymuose pateikiama „katalikų nusistatymas prieš armijos atneštą socialistinę santvarką, propaguojančią ateizmą“. Ir čia natūraliai kyla klausimas – o kas gi yra ta „katalikiška nuostata“? Ar čia kalbama apie religines katalikų dogmas? Tuomet preliminariuose atsakymuose pateiktas variantas – netinkamas. 50 užduoty reikia nurodyti pagrindinius ekonominį ir politinį bruožus, įgyvendintus SSRS. Ir vėl mokinių atsakymai varijuoja: „nacionalizacija“, „kolektyvizacija“, „diktatūra“, „privaloma komunistinė ideologija“ ir pan. Na o paskutinio klausimo atsakymų spektras labai platus ir labai tikiuosi, kad vertintojai bus tolerantiški ar geranoriški.
Pats egzaminas nebuvo nuobodus. Net dviejuose šaltinių blokuose nagrinėjama religinė tematika – įdomus užduočių sudarytojų sprendimas. Didžiausia intriga – kokius atsakymus užskaitys vertintojai. Ir čia išryškėja mūsų problema – klausimus formuluojant kyla sąvokų sampratos problema. Jei mokinys, atsakinėdamas į klausimus, turi galvoti, kokio atsakymo tikėjosi užduoties sudarytojas – tai nėra gerai.
Na o platūs savo apimtimi klausimai, reikalaujantys mąstymo, žinių ir loginio minties reiškimo – patys įdomiausi, leidžiantys mokiniams pademonstruoti savo išprusimą ir supratimą. Bet ir vertintojai turi turėti pakankamai kompetencijos, kad įvertintų mokinių atsakymų teisingumą, logiškumą, o ne dirbti griežtai pagal instrukciją, kurioje neįmanoma įvardinti visų įmanomų atsakymų ir jų formuluočių. Todėl, laukiant egzamino rezultatų, palinkėsiu mokiniams supratingų ir kompetentingų vertintojų, kad netektų rašyti apeliacijų, o egzamino rezultatai nenuviltų. Sėkmės mokiniams ir mokytojams! Labai nesinorėtų, kad aukštesniojo lygmens įvertinimų sumažėtų tik dėl to, kad mokinių atsakymai nesutaps su vertinimo instrukcijoje nurodytais.
Kristina Urbienė
Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos
Vyresnioji istorijos mokytoja
