Trakų rajono savivaldybė 2016 m. rudenį paskelbė konkursą „Kūrybiški ir saugūs“, skirtą Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotai nacionalinei socialinio saugumo kampanijai „Už saugią Lietuvą“.
Konkursas organizuotas siekiant stiprinti vaikų ir jaunimo pilietiškumą, meilę savo kraštui bei bendruomeniškumą.
Iš rajono švietimo įstaigų komisijai buvo pateikti dešimt rašto darbų bei 59 piešiniai, organizuotos 5 mokyklų iniciatyvos.
Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“, Paluknio „Medeinos“, Rūdiškių gimnazijų, Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinės mokyklos ir Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos bendruomenėms įteiktos Trakų rajono savivaldybės merės Editos Rudelienės padėkos ir 100 eurų čekiai.
Rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo padėkas ir lavinamuosius žaidimus gavo rašinių ir piešinių konkurso nugalėtojai pagal amžiaus grupes.
Įvertinus rašto darbus atrinkti trys geriausieji:
7–11 metų grupėje – Deividas Jurkevičius, Paluknio „Medeinos” gimnazija.
12–14 metų grupėje – Joana Makutonovič, Paluknio vidurinė mokykla.
15–18 metų grupėje – Izabela Matulevič, Trakų gimnazija.
Piešinių konkurse savivaldybės dovanomis apdovanoti:
Iki 7 metų grupėje – Austėja Baranauskaitė, 3 metai 10 mėn., Trakų lopšelis-darželis „Obelėlė“, Lukrecija Laucytė, 4 metai, Trakų lopšelis-darželis „Obelėlė“, Kamilė Šlikaitė, 4 metai 1 mėnuo, Lentvario lopšelis-darželis „Šilas“, Goda Martinkėnaitė, 6 metai, Lentvario lopšelis-darželis „Šilas“, Rytis Dyškantiukas, 6 metai, Trakų lopšelis-darželis „Ežerėlis“, Urtė Garbštaitė, 6 metai, Rūdiškių vaikų lopšelis-darželis „Pasaka“.
7–11 metų grupėje – Milana Valevič, 5 klasė, Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazija.
12–14 metų grupėje – Agnieška Polkovskaja, Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos 7 klasės mokinė.
15–18 metų grupėje – Vilius Žvirblis, 16 metų, Trakų suaugusiųjų mokymo centro Socialinių įgūdžių ugdymo klasė (1 metai).
Džiaugiamės Trakų rajono švietimo įstaigų aktyvumu, tikimės, kad dalyvaus kituose organizuojamuose konkursuose.
Dominyka SEMIONOVĖ,
Trakų rajono savivaldybės
mero patarėja
Dominykos Semionovės koliažas
Čia mano namai
Aš myliu Lietuvą, nes čia mano namai, mano gimtinė. Čia – tai Trakų rajono Paluknio kaime prie Luknos upelio, kuris įteka į Merkį. Aš čia gimiau ir augu. Čia gyvena mano šeima. Mes esame keturiese: mama, tėtis, mažasis broliukas ir aš. Visi mes esame kaip vienas kumštis. Kartu džiaugiamės kiekvieno šeimos nario sėkme, kartu liūdime, jei kam nors nepasiseka, kartu švenčiame įvairias šventes.
Aš didžiuojuosi, kad kalbu lietuvių kalba. Dabar man kalba atrodo toks įprastas, savaime suprantamas dalykas. O galėjo taip ir nebūti, kadangi net keturiasdešimt ilgų metų truko spaudos ir lietuviško rašto draudimo laikotarpis. Nors esu dar nedidelis, tačiau vis dažniau susimąstau apie žmones, ne vieną amžių gyvenančius prie gražuolės Baltijos, kalbančius seniausia pasaulyje lietuvių kalba, apie mūsų raštą ir apie kitus kiekvienam lietuviui svarbius dalykus.
Nepaprastai mėgstu skaityti lietuvių liaudies pasakas, sakmes, mitus, eilėraščius, klausytis lietuvių liaudies dainų. Kai buvau mažas, man gera buvo užmigti, kai mama prieš miegą dainuodavo lopšines, kurios skambėdavo gimtąja kalba, kuri man įaugusi į kraują, artima. O išgirdus lietuvių liaudies dainas, taip smagu man darosi. Kokios jos gražios, linksmos ir liūdnos! Lietuviai moka apdainuoti ir džiaugsmą, ir skausmą.
Man patinka žvejoti Lietuvos ežeruose. Aistra žvejybai mane užkrėtė tėtis. Kiekvieną kartą į namus grįžtu vis su didesniu laimikiu. Labiausiai džiaugiausi, kai šią vasarą sugavau beveik dviejų kilogramų lydeką, kurią įamžinau nuotraukoje. Aš domiuosi Lietuvos gyvūnais ir augalais. Per gamtos pamokas iš mokytojos Danutės lūpų esu girdėjęs apie Raudonąją knygą, į kurią įrašomos nykstančios augalų ir gyvūnų rūšys. Man patinka, kad Lietuvoje turiu tiek daug draugų ir draugių. Tėvynę aš myliu dar ir todėl, kad pas mus pačios gražiausios lietuvaitės.
Mano tėviškėje auga gražiausi medžiai: ąžuolai, uosiai, eglės, pušys, beržai, klevai. Čia gyvena daug gyvūnų: vilkų, lapių, kiaunių, bebrų, šernų, stirnų, briedžių, danielių. Lietuva yra graži šalis ir, tikiuosi, tokia išliks dar šimtus, o gal ir tūkstančius metų. Lietuvoje yra penki etnografiniai regionai: Suvalkija, Žemaitija, Aukštaitija, Dzūkija, Mažoji Lietuva. 2015 metų rudenį turėjau puikią galimybę nuvykti į Rumšiškių liaudies buities muziejų ir prisiliesti prie Lietuvos istorijos.
Aš linkiu visa širdimi mylėti Lietuvą taip pat, kaip ir savo artimus žmones. Nenorėčiau, kad iš Tėvynės žmonės išvyktų į užsienį. Mylėkite Lietuvą, Glorija, Donatai, Titai, Adomai, Rolandai, Mirekai, Diana, Jekaterina, Emilija ir visi mano gimnazijos mokytojai!
Deividas JURKEVIČIUS, Paluknio „Medeinos“ gimnazija
Mokytoja Daiva DAUKŠEVIČIENĖ
……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….
Aš čia gyvenu
Europos vidury, tarp Rytų ir Vakarų, yra tokia šalis, kurią vadiname Lie-tu-va – taip skamba visiems mums žinomos dainos žodžiai, kurie gimė tam, kad parodytų, kokia svarbi žmogui sava valstybė. Lietuva – tai mano tėvynė ir žemė, kurioje aš gyvenu.
Čia šviečia saulė, sninga sniegas ir lyja lietus. Būtent šioje žemėje gimiau ir aš, žengiau savo pirmąjį žingsnį, ištariau savo pirmuosius žodžius, ėjau į pirmąją klasę, išmokau rašyti, skaityti, dainuoti, skaičiuoti, piešti ir tuo didžiuojuosi, nes branginti savo kalbą yra didelė garbė ir turtas. Man trylika metų, greitai bus keturiolika. Dabar mokausi septintoje klasėje ir žinau, kaip svarbu branginti tai, kas tave supa.
Aš labai dažnai prisimenu vaikystę. Juk vaikystė – tai pats linksmiausias ir maloniausias gyvenimo laikotarpis. Vis dėlto ateina toks laikas, kai mes suaugame ir turime susitaikyti su tuo, kad greitai paliksime vaikystės šalį. Atsisveikinti kartais būna labai sunku, kadangi suaugęs nepatiria to, ką galima patirti vaikystėje. Kūdikystėje daug žaidžiame, juokiamės, kvailiojame, o dabar jau turime elgtis atsakingiau ir tik mintimis prisiminti mūsų vaikiškas išdaigas. Kad ir kaip bebūtų keista, vis dėlto mūsų žemė, į kurią esame įaugę, neleidžia pamiršti viso to, ką čia išgyvename. Čia mūsų šeima, draugai, aplinka, gamta – viskas, kas mus supa, mums priklauso, todėl ir prisiminimai būna daug malonesni, atviresni, gražesni, jeigu jie tikri, patirti ten, kur tu gyveni.
Kaip gerai, kad aš gyvenu Lietuvoje. Šičia aš galiu mokytis, studijuoti universitete, dirbti gerai apmokamą darbą, prisiminti, kiek įvairiausių nutikimų šioje žemėje patyriau, tiesiog gyventi ir džiaugtis gyvenimu.
Joana MAKUTONOVIČ,
Paluknio vidurinė mokykla
Mokytoja Justyna MACKEVIČ
……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..
Aš čia gyvenu
2016-eji paskelbti Bendruomenių metais. Gyvenu Paluknio kaime ir priklausau jo bendruomenei, kurioje visi jaučiasi saugūs ir pasitikintys vieni kitais, nes visi yra pažįstami. Palukniečiai yra labai aktyvūs: organizuoja įvairias šventes, stengiasi tobulinti mus supančią aplinką, rengia konkursus, akcijas ir pažintines keliones po apylinkes.
Mūsų kaimo gyventojai yra itin darbštūs ir kūrybingi, įgyvendina visas idėjas bei skatina kitus būti aktyvius. Kurdami projektus ir juos vykdydami jie tobulina gyvenvietės įvaizdį. Per pastarąjį laiką buvo sutvarkytos senos kapinės, parapijos namai, įrengta žaidimų ir poilsio aikštelė „Šeimos oazė“, kurios stebėjimo kameras finansavo vienas iš tėvų, pastatytas naujas kryžius prie kelio bei išleista knyga apie mūsų kaimą – „Paluknys laiko tėkmėje“. Šie darbai reikalavo daug pastangų, laiko ir atsidavimo, tačiau rezultatai džiugina ne tik vietinius gyventojus, bet ir Paluknio svečius.
Nuo senų laikų pagrindinis Paluknio ir jo apylinkių gyventojų užsiėmimas buvo ūkininkavimas: žemdirbystė ir gyvulininkystė, amatai, krepšių pynimas, bitininkystė, rankdarbiai, sūrių gamyba. Žmonės sunkiai dirbo, bet nepamiršo savo papročių. Palukniečiai visada ėjo į darbą su malda ir daina. Ir šiandien senas tradicijas puoselėja mūsų liaudies ansamblis „Poluknianie“, kurio nare esu ir aš jau 4 metus. Ansamblyje dalyvauja 3 kartų atstovai. Idėjas teminiams vaizdeliams ansamblis pasisėmė iš gimtojo krašto gyvenimo: „Kaziuko mugė“, „Piršlybos“, „Rugiapjūtė“, „Velykų lalavimas“, „Joninės“. Ansamblis koncertuoja ir užsienyje. Esame koncertavę Baltarusijoje, Lenkijoje. Dalyvavimas ansamblyje yra labai svarbus, nes man labai patinka dainuoti, be to, išmokau daug senų dainų, kurias dainavo dar mano proseneliai, todėl pradėjau labiau branginti savo krašto praeitį, papročius.
Palukniečiai yra puikūs renginių organizatoriai. Kaime gyvena daug Jonų ir Janinų, o taip pat mūsų bažnyčia yra pavadinta Šv. Jono Krikštytojo vardu, todėl ypatinga mūsų bendruomenės šventė – Joninės. Įspūdingiausias šios nakties minėjimas, kuris sutapo su Paluknio liaudies ansamblio 25-erių metų kūrybinės veiklos jubiliejumi, buvo prieš kelerius metus. Puoselėjant tradicijas, į upę buvo paleisti vainikai, jaunimas šoko su deglais. Paluknio bendruomenė bei svečiai susibūrė prie didelio, bendro laužo ir linksminosi iki paryčių, o kai kurie ieškojo paparčio žiedo.
Paluknys nebūtų Paluknys, jeigu neorganizuotume grybų šventės. Jau tapusios tradicija grybavimo rungtys suvienija ne tik mūsų kaimo gyventojus, bet ir kitų rajono vietovių atstovus. Ši šventė yra kupina džiaugsmo ir linksmybių. Kūrybiškumui nėra ribų, todėl visai neseniai Paluknyje buvo pastatytas paminklas baravykui, kuris tapo mūsų kaimo simboliu.
Labiausiai mus vienijanti šventė – Kalėdos. Parapijiečiai stebuklingą Kūčių vakarą susirenka bažnyčioje, o po Piemenėlių mišių dalijasi kalėdaičiais. Atmosfera būna ypatingai jauki, visų veidus puošia plačios, nuoširdžios šypsenos. Tą akimirką žmonės tampa artimesni. Gyventojai taip pat nepamiršta neįgaliųjų ir sergančiųjų, kuriems per labdaros koncertą yra aukojami pinigai.
„Prie Gardino plento gimtieji namai, /Paluknio kaimely įsikūrę jie. /Lukna čia su Merkiu sujungia tėkmes, tarp pievų žaliųjų gyvename mes,“ – šiuos gražius žodžius parašė mūsų krašto poetė Barbara Sidorovič. Jos kūryboje yra gamtos, žmonių buities motyvų. Poetės atminimui jau antrus metus iš eilės yra organizuojamas dviračių žygis „Barbaros Sidorovič keliais“, kuris kasmet pritraukia vis daugiau dalyvių. Šio žygio tikslas yra supažindinti žmones su Paluknio apylinkėmis, kurias aprašė savo poezijoje mūsų kraštietė.
Mūsų bendruomenę vienija saugi kaimynystė. Joje pažįstame vieni kitus, domimės mus supančia aplinka. Labai svetingai priimame naujus gyventojus ir stengiamės su jais užmegzti ryšius, sudomint bendruomenės veikla. Mes mokame bendradarbiauti, linksmintis, paguosti vieni kitus, pasidalinti džiaugsmais bei rūpesčiais. Aš manau, kad mano gimtajame kaime yra saugu ir jauku, čia gyvena kūrybingi žmonės, kurie gyvenimą kuria patys ir žino, kad tik nuo jų priklauso, kokioje aplinkoje jie gyvens.
Izabela MATULEVIČ, Trakų gimnazija
Mokytoja Danguolė VASILIAUSKIENĖ
