Knygnešio Antano Didiko amžinojo poilsio vieta

Lietuva po 1863 metų sukilimo išgyveno sunkų istorinį laikotarpį: uždrausta lietuvišką spauda, lietuviškas žodis. Po lietuviškų raštų lotyniškais rašmenimis uždraudimo susikūrė lietuviškų knygų platintojų tinklas. Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus paskatinti ir suburti vyrai, rizikuodami savo ir šeimos narių gyvybėmis, rado būdų, kaip pargabenti į Lietuvą iš Prūsijos lietuviškų knygelių, maldaknygių, spaudos leidinių.

Pasipriešinimą spaudos draudimui organizavo katalikų bažnyčios atstovai, jiems padėjo bažnyčių vargonininkai, vienuoliai, patikimi ūkininkai, mokytojai. Net ir 1904 metais panaikinus spaudos draudimą spaudinių labai trūko miestuose, valsčių centruose ir kaimuose. Tik kūrėsi lietuviškos mokyklos. Lietuvos katalikai reikalavo lietuviškų pamaldų bažnyčiose.

,,Vilniaus Dvylikos Apaštalų” draugijai, kurios įkūrėjas ir aktyvus narys buvo Nepriklausomybės akto signataras Donatas Malinauskas, po daugybės raštų ir prašymų pavyko susigrąžinti šv. Mikalojaus bažnyčią. Ten vargoninkavo Mečislovas Stankevičius – lietuvybės skleidėjas Vilniaus krašte, aktyvus kovotojas už lietuvių kalbos įsigalėjimą bažnyčiose. Jis, Lietuvos savanoris, netoli Onuškio gavęs žemės, su šeima 1923 metais įsikūrė ir pavadino vietovę – Kęstučiai. Tai krašto šviesuolis, Onuškio bažnyčios vargonininkas, Dusmenų bažnyčios kunigo Stanislovo Šlamo pagalbininkas. Būtent Onuškyje Mečislovas Stankevičius susipažino su dvarininku Donatu Malinausku, kuris tapo pagrindiniu padėjėju platinant pasaulietinę ir religinę spaudą.

Už Donato Malinausko pinigus įsigytos knygos iš Pivašiūnų, Dusmenų, Butrimonių lietuviškų knygų slėptuvių keliavo pas kunigą Stanislovą Šlamą, kuris dalį šių knygų išplatindavo Alaburdiškių, Varlių, Vieštartonių, Dusmenų kaimo vaikams. Kita spausdinta literatūra keliavo per knygnešius į Žilinus, Onuškį, pasiekdavo Rūdiškes. Knygnešiai rizikavo įkliūti žandarams, teko slėpti spaudinius, slėptis patiems nuo persekiojančių žandarų, neišvengdavo kratų namuose. Visi buvo stebimi, jų veikla sekama. Tai sunkus, rizikingas, paslaptingas ir atsakingas darbas. Apie knygnešystę kalbėjosi tik tarpusavyje, net artimi šeimos nariai nedaug žinojo apie jų veiklą. Įdomios Onuškio knygnešių biografijos, skaudūs likimai.

Tačiau veikla įvertinta – knygnešys Mečislovas Stankevičius buvo apdovanotas medaliu už knygnešystę. Apdovanojimą labai vertino. Paprašė, kad medalis būtų įdėtas po mirties į karstą. Artimieji įsegė medalį po švarko atlapu, kad niekam nekiltų įtarimų. Antanas Didikas buvo ištremtas į Sibirą.  Apie knygnešių vargus išleistos knygos, sukurti filmai, užrašyta daug atsiminimų. Svarbu mokiniams priminti drąsių žmonių žygdarbius, paskatinti domėtis lietuvių kalbos išlikimo istorija.

Onuškio Donato Malinausko pagrindinės mokyklos bendruomenė kasmet švenčia Knygnešio dieną. Miestelio kapinėse amžinojo poilsio atgulę trys garsūs šio krašto knygnešiai – Mečislovas Stankevičius, Antanas Didikas ir Stasys Banuškevičius. Tęsiame tradicijas, ieškome įdomesnių veiklos formų. Šiais metais mūsų mokyklos bendruomenė – mokytojai ir mokiniai – šventės išvakarėse rašė Nacionalinį diktantą. Jau keturioliktus metus šį  et skaičiuojantis Nacionalinis diktantas yra tarptautinis suaugusiųjų ir moksleivių raštingumą skatinantis konkursas. Vieniems tai proga pasitikrinti rašybos įgūdžius, kitiems – pasivaržyti, tačiau visiems – galimybė pasididžiuoti unikalia lietuvių kalba.

Bibliotekininkė Alma Žukauskienė bibliotekoje parengė leidinių apie knygnešius parodą. Penktos ir aštuntos klasės mokiniai žiūrėjo režisieriaus Jono Trukano filmą ,,Knygnešys”, po filmo mokiniai diskutavo apie to meto Lietuvos geopolitinę padėtį, apie galimybes išlikti lietuvių kalbai, istorinės atminties išsaugojimą. Tradiciškai aplankėme ir sutvarkėme knygnešių kapus mūsų miestelio kapinėse, uždegėme žvakelės, pagerbėme jų atminimą.

Visa mokykla dalyvavo Onuškio – Dubingių mažųjų Lietuvos kultūros sostinių bendruomenėms skirtame renginyje – žiūrėjo ,,Teatriuko” artistų spektaklį ,,Žalia gyva”. Spektaklyje išmoningai ir meniškai papasakota Vilniaus miesto istorija. Linksma buvo mažiesiems žiūrovams, į gilius pamąstymus nukėlė vyresniuosius aktorių sukurta istorija. Po spektaklio mokiniai papasakojo aktoriams, kuo garsus Onuškio kraštas ir įdomi krašto istorija.

Onuškio miestelio bibliotekoje vyko susitikimas su knygos ,,Jurgis Bielinis ir mažieji knygnešiai” autore Viltare Platzner. Antrokai susipažino su knygnešių veikla, klausėsi pasakojimo, kaip veikė knygnešių tinklas, kokias būdais buvo gabenamos knygos, kaip jos buvo slepiamos, sužinojo, kas buvo daraktoriai ir kad knygas, supakuotas į ryšulius (kiekvienas iš jų sverdavo po du pūdus (32 kg)), atveždavo į kurią nors pasienio smuklę ar kitą vietą, iš kurios jas galėdavo pasiimti knygnešiai. Reikėjo tvirtų ir įgudusių vyrų, kad knygas saugiai perneštų per sieną.

Manome, kad mokykloje mokiniai turėjo gerą progą prisiminti knygnešių veiklą, apsilankyti bibliotekose, pabendrauti su kultūros žmonėmis, pamąstyti apie gimtosios kalbos išlikimą,

Nijolė Česnulevičienė,

Onuškio Donato Malinausko pagrindinės mokyklos mokytoja