Spektaklis „Sankaba: ilgai ir laimingai“ buvo parodytas stovykloje „Kūrybingi“ Šalčininkuose. Nuotakos vaidmenį atlieka Severina Špakovska
Gruodžio 30 d. 19:00 val. Trakų kultūros rūmuose bus rodomas klounados vesternas „Odisėja“ (rež. Žilvinas Beniušis). Ta proga kalbiname gerai žinomą „Trakų žemės“ laikraščio skaitytojams Trakų karaimų bendruomenės narę, aktorę, o ir šio vesterno prodiuserę Severiną ŠPAKOVSKĄ.
Jūs esate teatro, kino ir televizijos aktorė. Kaip susidomėjote klounada? Gal galėtumėte pristatyti skaitytojams šį žanrą, nes dar dauguma klounus priima stereotipiškai.
Klounada susidomėjau visai neplanuotai, po magistro studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje karts nuo karto dalyvaudama įvairiuose aktorinio meistriškumo mokymuose ir taip 2016 m. atsidūriau festivalio „Cirkuliacija“ organizuojamose klounados dirbtuvėse Kaune pas nuostabų dėstytoją, klouną Carlo Jaccuci. Po savaitės mokymų labai pamilau šį visiškai naują man tuo metu žanrą. Man pasirodė, kad įvaldžius klounadą ją galėsiu panaudoti visose kitose savo meninėse ir kūrybinėse veiklose: teatre, kine, renginiuose ir t. t. Atrodė, kad klounada gali suteikti ne tik komiškumo, bet ir tam tikro lengvumo, šviesos. Iš pradžių dar ieškojau, kur gilinti žinias, domėjausi mokyklomis, kurių dauguma yra Prancūzijoje, bet kažkaip per darbus ši svajonė pasimokyti klounados pasimiršo.
Tragikomedija „Adomas 2.0“. Vaidina Severina Špakovska. Gabrieliaus Jauniškio nuotr.
Ir tuomet po metų organizacija „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ paskelbė atranką ir aš pajutau, turiu dalyvauti. Apie jų darbo specifiką buvau šiek tiek girdėjus iš artimų draugų ir kolegų, bet tik teoriniame lygmeny. Tuo metu mane patraukė kažkokia nematoma jėga, nes išties nesuvokiau, koks tai bus darbas, bet žinojau, kad turiu sugrįžti į Lietuvą iš JAV, kur dalyvavau kituose mokymuose, kad spėčiau į šią atranką. Ir galima sakyti nuo jos ir prasidėjo mano nuosekli kelionė klounados tyrinėjimo link. Prisijungiau prie organizacijos, daug mokiausi, dirbau ligoninėse, vėliau ir senelių namuose bei pabėgėlių centruose. Taigi, mano meilė klounadai tik augo ir tebeauga.
Klounada yra cirko žanras, kuriame naudojamas komiško personažo kūrimo būdas, grindžiamas ekscentrikos, bufonados, grotesko, parodijos elementais. Tai dažniausiai būna fizinė komedija, kurią vaidina aktoriai – klounai, nagrinėjamos aktualios temos, žaismingai išjuokiami tikrovės reiškiniai.
Akimirka iš klounados vesterno „Odisėja“ (rež. Ž. Beniušis). Dovilės Tykumos nuotr.
Gali būti klasikinė (panaši į Čarlio Čaplino) ir šiuolaikinė klounada. Pastaroji visiškai atsisako ketvirtos sienos, ryškaus grimo ir stipriai remiasi į aktoriaus, atliekančio klouno vaidmenį, asmenybę.
Ką tik minėjote, kad priklausote aktorių komandai „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“. Labai maga sužinoti daugiau apie jų veiklą. Gal galėtumėte pasidalykite savo įspūdžiais, patirtimi.
Dirbti ir mokytis organizacijoje pradėjau 2017 m. Paminėjau mokymąsį, nes tai vienas iš neatsiejamų šios veiklos faktorių. Visi organizacijos aktoriai nuolat gilina žinias klounadoje ir kituose cirko žanruose, o taip pat ir psichologijos, sociologijos, medicinos temose, kad būtų išlaikomas interakcijų su pacientais profesionalumas ir efektyvumas. Tai – kartais sudėtingas, bet labai malonus širdžiai darbas, arba gyvenimo būdas. Gydytojai klounai keliauja pas pažeidžiamiausias visuomenės grupes (vaikus ligoninėse, specialiųjų poreikių turinčius vaikus, slaugos namuose gyvenančius senjorus, kompleksines negalias turinčius suaugusiuosius, pabėgėlius ir t. t.) ir skleidžia juoką bei džiaugsmą ten, kur jo labiausiai reikia. Mūsų užduotis yra atrasti sveiką žmogaus dalį ir aktyvuoti ją juoku, grožiu arba tiesiog tikro ryšio užmezgimu. Stengiamės sudėtingose situacijose ir sąlygose sukurti lengvumo bei stebukliškumo atmosferą ne tik mano paminėtoms grupėms, bet taip pat ir žmonėms, kurie jais rūpinasi. Pagrindinė mūsų priemonė – humoras, bet juokas nėra vienintelis efektas, kurio siekiame. Taip pat svarbu yra emocinė gerovė, tikra šypsena ir saugi erdvė visoms žmogiškoms emocijoms – klounas jaučia visas emocijas ir gali sukurti erdvę jas išjausti ir kitiems.
Gruodžio 30 d. Trakų kultūros rūmuose bus rodomas klounados vesternas „Odisėja“ (rež. Žilvinas Beniušis). Papasakokite, ką žiūrovai išvys scenoje, kuo tai bus nauja atėjusiajam?
Tai bus išties juokingas spektaklis. Jauna teatro trupė vėl ir vėl vaidina Homero epo „Odisėja“ interpretaciją, o vaidindami ieško savo tapatybės ir stengiasi atsigręžti į tikrąsias vertybes. Tai – spektaklis, alsuojantis jaunatvišku entuziazmu, gaivališka tyra aistra ir iki ašarų juokingomis scenomis. Spektaklyje vaidina pernai LMTA baigę Oskaro Koršunovo aktoriai, kostiumus kūrė nuostabi mados stilistė Daiva Urbonavičiūtė, scenografiją – kino dailininkas, menininkas Vitalij Strigunkov, scenarijų rašė režisierius drauge su ispanų kilmės Lietuvoje kuriančiu dramaturgu Raul Barranco. Tiek įvairi ir spalvinga kūrybinė komanda, tiek žaismingas ir smagus bus „Odisėjos“ spektaklis. Lietuvos scenoje dar nematytas vesterno žanras persipins su šiuolaikine klounada ir sukurs tikrai įsimintinos komedijos įspūdį.
Klounados vesterno „Odisėja“ premjera buvo jau ir Vilniuje. Kur dar planuojate pasirodyti?
Šiemet spektaklius rodėme Vilniuje, o kitąmet tikimės nuvykti ir į kitus Lietuvos miestus. Mūsų teatro misija, pasitelkiant kokybišką humorą, yra kalbėti svarbiomis temomis, skleisti juoką ir viltį, tad tikrai stengsimės aplankyti kuo daugiau regionų.
2020 m. su „Odisėjos“ režisieriumi Žilvinu Beniušiumi įkūrėte Šiuolaikinės intelektualios klounados teatrą. Dar tikrai ne visi yra apie jį girdėję, tad supažindinkite su teatro veikla, pastatymais ir planais.
Išties, susipažinome organizacijoje „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ bei pajutome norą kurti kartu ir už organizacijos ribų. Pradėjome nuo vaikiškų spektaklių, o po to buvo ir kūryba suaugusiesiems bei jaunimui. Be to, organizacijoje buvo ir daugiau aktorių, kurie kūrė spektaklius, bet neturėjo taip vadinamo teatrinio „stogo“, kur galėtų rodytis. Tad nusprendėme sukurti teatrą, kuris taptų kūrybos namais šiuolaikiniam cirkui ir klounadai, šių žanrų kūrėjų darbams, edukacijoms, mokymams.
Klounados vesternas „Odisėja“ (rež. Ž. Beniušis). Dovilės Tykumos nuotr.
Šiuo metu turime du teatro spektaklius suaugusiesiems: klounados vesternas „Odisėja“ ir tragikomedija „Adomas 2.0“. Taip pat esame pastatę du gatvės teatro spektaklius, skirtus visai šeimai: „Sankaba: ilgai ir laimingai“ bei „Gatvės muzikos kova: Rokas prieš Rokenrolą“, bei 2 vaikiškus spektaklius, kuriuos kūrėme kartu su teatru vaikams „Pradžia“: „Meškis ir žąsis“ ir „Planeta LA MER“. Spektaklių režisierius yra Žilvinas Beniušis, o juose vaidina įvairios kūrybinės komandos, profesionalūs Lietuvos teatrų aktoriai ir profesionalūs klounai. Taip pat rengiame klounados ir teatro mokymus suaugusiesiems bei įvairias edukacijas vaikams.
Tikimės, kad su laikraščio skaitytojais pavyks susitikti ne viename spektaklyje ir kartu patirti, kas yra pakylėjanti ir ilgam šypseną suteikianti klounada. Arba pasimatyti mokymuose, kur klaidos tampa dovanomis, o nesėkmės – galimybėmis. Klounui tai ir yra pagrindinė filosofija.
Dėkojame už pokalbį.
Kalbėjosi
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
