Teatralizuota programa „Oi broli, broli“
Buvo gili 1923-iųjų žiema. Sausio 10 dieną kariai, apsiginklavę vokiškais šautuvais, su „MLS“ (Mažosios Lietuvos savanoris) raiščiais ant pečių perėjo sieną ir įžengė į Klaipėdos kraštą. Šilutė ir Pagėgiai buvo užimti dar tą pačią dieną be pasipriešinimo, o sausio 15-osios rytą prasidėjo apsuptos Klaipėdos puolimas. Prancūzijos karinė įgula pasidavė tos pačios dienos popietę. Daugiau nei tūkstančio asmenų rinktinės, sudarytos iš karių, savanorių bei Šaulių sąjungos narių įvykdyta karinė operacija vadinama viena mįslingiausių, sėkmingiausių ir drąsiausių šiuolaikinės Lietuvos istorijoje.
Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos. Savanoriai Rimkų (vok. Carlsberg) geležinkelio stotyje – Nežinomas autorius
Duoklė Lietuvos kultūrai
Dauguma ryškiausių šiųmetinių Vakarų Lietuvos renginių dedikuojami Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos Respublikos šimtmečiui. Įvairūs meniniai sprendimai atgaivino istoriją per muziką, šokį, teatrą, poeziją. Vienas iš jų – Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro teatralizuota programa „Oi broli, broli“, kurioje pučiamųjų instrumentų orkestro, liaudies instrumentų garsais ir folkloro ansamblių dainomis jautriai bei meniškai pasakojama to meto istorija.
Teatralizuota programa ‘Oi broli, broli’
Programos režisieriai – Jonas Kavaliauskas ir Elena Šalkauskienė. Pastarosios teigimu, renginio idėja kilo spontaniškai, bet pačiu tinkamiausiu metu. „1918 metų lapkričio 30 dieną Prūsų Lietuvos Tautinė taryba paskelbė Tilžės aktą, reikalaujantį Mažąją Lietuvą prijungti prie Didžiosios Lietuvos. Tai atvedė Lietuvą į 1923 metų sukilimą, kurio šimtmetį minime šiemet. Ši tema ir jos reikšmingumas nepaliko abejonių: turime daryti tai, ką sugebame geriausiai ir meno pagalba skleisti šviesą apie šaliai svarbų įvykį bei prisiminti kovojusius už nepriklausomybę“, – prisiminimais dalijasi E. Šalkauskienė.
Teatralizuota programa „Oi broli, broli“, parengta konsultuojantis su dr. Vygantu Vareikiu, paįvairinta ištraukomis iš archyvinių dokumentų, kino kronikų ir to meto spaudos palietė visų klausytojų širdis, o taip pat buvo labai gerai įvertinta istorikų bei muzikos kritikų.
Kūrybinis branduolys ir idėjinės siekiamybės
Simboliška, jog programoje dalyvaujantys ir savo kūrybines jėgas apjungiantys kolektyvai atstovauja su minimu istoriniu faktu susijusias vietoves: Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „Alka“ (vadovai Elena Šalkauskienė ir Jonas Kavaliauskas) bei Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestras (vadovas Egidijus Miknius) – Mažąją Lietuvą, o Kretingos rajono kultūros centro vyrų folkloro grupė „Andulē“ (vadovė Elena Šalkauskienė) – Didžiąją Lietuvą.
Pasak dirigento Egidijaus Mikniaus, pagarbos vertas yra kolektyvų troškimas puoselėti regioninę tautinę muziką. „Kol projektas egzistuoja tik idėjiniame lygmenyje, visuomet sudėtinga prognozuoti, kas iš viso to išeis. Praėjus metams nuo pirmojo „Oi broli, broli” atlikimo Klaipėdos piliavietės rytinės kurtinos salėje Tilžės akto 105-ųjų metinių proga, o vėliau įvykus dar trims parodymams Vilniaus karininkų ramovėje, Kretingos rajono kultūros centre ir Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro Žvejų rūmuose, galiu drąsiai tvirtinti, jog įvyko reiškinys”, – teigia E. Miknius. „Noriu paminėti mano manymu svarbiausius, prie programos sėkmės prisidėjusius, asmenis. Elena Šalkauskienė ir Jonas Kavaliauskas sudarė puikią kūrybinę komandą, su kuria buvo lengva ir malonu dirbti. Jų sumanumas, rimtas ir gilus požiūris sukūrė meninę vertę turintį kūrinį – šiltą, supoetintą, rodantį didelę pagarbą už laisvę kovojusiems ir dėl jos žuvusiems. Taip pat visų programos dalyvių vardu esu dėkingas kompozitoriui, aranžuotojui, fleitininkui Rimantui Giedraičiui. Mažosios Lietuvos karinės daugiaposmės dainos aranžuočių dėka nuskambėjo įdomiai, skoningai ir moderniai, bet tuo pačiu išlaikė to meto stilistiką”.
Prasmę kuriantys simboliai
Dainavimo bei inscenizacijų kūrimo patirčių „Alka” ir „Andulē” yra sukaupusios pakankamai daug. Kolektyvų vadovė E. Šalkauskienė prisiminė ryškiausius ansamblių pastarojo meto darbus. Tai – teatralizuotos folkloro programos Kristijono Donelaičio „Metai”, „Lietuvininkų vestuvės”, „Lietuvininkų karčema”, „Ernstas Vilhelmas Berbomas”.
Dirigentas Egidijus Miknius
Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestro vadovas E. Miknius teigiamai atsiliepia apie ansamblį „Alka” bei vyrų folkloro grupę „Andulē”:
„Kalbant apie kūrybą kaip nesibaigiantį ir be galo įdomų procesą, visi muzikos profesionalai, ne išimtis – ir aš, dažnai susiduria su formalumu. Priešingu atveju – pozityvus bendravimas, nuoširdumas, pasitikėjimo kupinas žvilgsnis ir atliepimas kiekvienam prašymui – tampa retenybe, tikru brangakmeniu. Esu laimingas, jog man teko tai patirti”.
Šalia meninio atlikimo, labai svarbi ir regima programos „Oi broli, broli” dalis – scenografija. Ansamblio moterys buvo pasidabinusios Mažosios Lietuvos tautiniais kostiumais, o vyrų aprangą, atsižvelgiant į istorines detales, teko susikomplektuoti patiems. Režisieriaus Jono Kavaliausko teigimu, renginio vyksmas rutuliojasi perteikiant paprastų, drąsių žmonių nuoseklų pasirengimą sukilimui ne tik dvasiškai, bet ir fiziškai: kojas vyrai apvynioja autais, ant kurių aunasi batus, persirengia drobinius marškinius, velkasi paltus ir dedasi kepures. Visoje meninėje kompozicijoje – daug simbolikos, leidžiančios sukurti istorinius įvykius menančią atmosferą minimaliomis priemonėmis: stilizuoti riboženkliai atvaizduoja Mažąją ir Didžiąją Lietuvą, o žygiavimo momentas sukuria didelės žmonių grupės efektą. Programoje skambanti devynstygė arfa – išgrynintas Klaipėdos krašto, lietuviškumo puoselėjimo simbolis, kontrastuoja su vėliau girdimo dūdmaišio – pučiamųjų orkestrui atliepiančio, Klaipėdos užėmimo šauklio, garsais.
Kai žmogus žmogui ir šaliai – vertybė
Vienas svarbiausių veikėjų, vaizduojamų teatralizuotoje programoje „Oi broli, broli“ – Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos organizatorius, Klaipėdos krašto gubernatorius, diplomatas Jonas Polovinskas-Budrys. Prieš daugiau nei metus, pradėjus kurti teatralizuotą programą, dar nebuvo žinoma, jog 2023 metų rugsėjo 22 dieną, minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtąją sukaktį, J. Polovinsko Budrio ir jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės (buvusios telegrafo ryšininkės, karinės operacijos prijungiant Klaipėdą prie Lietuvos metu) palaikai iš Čikagos bus atvežti į Lietuvą ir perlaidojami Klaipėdos senosiose kapinėse (Skulptūrų parke). Šis faktas patvirtina, jog prasminiai programos „Oi broli, broli“ akcentai intuityviai buvo sudėlioti teisingai.
Tilžės aktas
„Kalbant apie emocijas, jos yra skirtingos įgyvendinant kūrybinį procesą ir dabar – jam pasibaigus. Siekėme sukurti glaudų ryšį tarp šiuolaikiškai pateikiamos muzikos bei minimaliai naudojamo teksto ir, sprendžiant pagal klausytojų reakcijas bei atsiliepimus, mums pavyko“, – džiaugiasi J. Kavaliauskas. „Asmeniškai man buvo svarbu į pagrindinį planą iškelti paprastus, sudėtingam ir drąsiam žingsniui pasiryžusius žmones. Jautrus susikaupimo ir pagarbos momentas programos pabaigoje – skaitomi žuvusiųjų vardai, vieną po kitos nukeliant kepures. Pagal Jurgio Zauerveino eiles ir Stasio Šimkaus muziką sukurta neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu laikoma daina „Lietuviais esame mes gimę“ – finalinis patriotinis ir viltingas „Oi broli, broli“ akcentas“.
Justina Mikniuvienė, Vilnius, www.voruta.lt
Nuotraukų autorius – Nerijus Jankauskas
