Šviesią gegužės sekmadienio dieną užgeso žinomo, gerbiamo ir mėgiamo ilgamečio Trakų rajono gyventojo, advokato Kęstučio Alberto Mikšio gyvybė.
Nors Kęstučio gimtinė – Šiauliai, Trakus jis nepaprastai mylėjo.
1944 m. rugsėjo 28 d. Elenos ir Stasio Mikšių šeimoje gimęs Kęstutis nebuvo vienintelė jų atžala – po kiek laiko tėveliai susilaukė ir dukters Monvitos.
Kaip pasakoja Kęstučio Mikšio artimieji ir draugai, jis visuomet norėjo būti teisininku. Tuo keliu ėjo tikslingai. Baigęs mokslus Šiauliuose, išsyk įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Baigusį mokslus gabų ir itin motyvuotą, žingeidų studentą buvo nuspręsta paskirti arčiau Vilniaus, į Trakus. Taip Trakai 1967-aisiais Kęstučiui tapo tuo miestu, kurį jis, o vėliau ir jo šeima, pamilo, kurio ilgėjosi, ir kuris tapo jo paskutine amžino poilsio vieta.
Tardytoju, beje, garsiu Kęstutis Mikšys Trakuose dirbo iki 1972 m. Generalinės prokuratūros sprendimu Kęstutį Mikšį buvo nuspręsta paskirti vyriausiuoju Radviliškio rajono prokuroru. Tais laikais Kęstutis Mikšys buvo vienintelis 28-erių metų sulaukęs teisėsaugininkas Lietuvoje, kuriam buvo patikėtos tokios aukštos pareigos.
Dirbdamas Trakuose Kęstutis Mikšys sutiko vienintelę savo gyvenimo meilę ir draugę – Nijolę Jaugelytę. Čia 1969 m. gegužės 30 d. jie ir įregistravo santuoką.
1970 m. vasarį Trakuose gimė pirmoji Kęstučio ir Nijolės duktė Renata. Po dvejų metų šeima išsikėlė gyventi į Radviliškį. Šiame mieste jauniausias pagal amžių Lietuvoje vyriausiasis rajono prokuroras dirbo dvi kadencijas – iki 1982 m. Radviliškyje 1974 m. pasaulį išvydo antroji duktė Rūta.
Likimas ir aplinkybės taip lėmė, kad Mikšių šeima po dešimties metų, praleistų Radviliškyje, vėl grįžo į Trakus. 1982 m. Kęstučio Mikšio vėl laukė itin atsakingos pareigos – tapo Trakų rajono vyriausiuoju prokuroru. Juo dirbo porą dešimčių metų, o visai neseniai minėjo ir darbo prokuratūroje 30-ies metų jubiliejų.
Metai vijo metus. Po darbo prokuratūroje atėjo laikas advokatūrai. Šį advokato darbą Kęstutis dirbo dar 20 metų. Jei likimas būtų davęs dar vienerius metus, Kęstutis kitų metų gegužę būtų paminėjęs darbo teisėsaugoje 50-ies metų jubiliejų.
Artimieji ir draugai Kęstutį prisimena kaip itin jautrų, geraširdį, linksmą žmogų. Jei kam iškildavo bent menkiausia bėda,Kęstutis visuomet ištiesdavo pagalbos ranką. Tai buvo nesavanaudiškas, labai tiesus ir stiprus, bet neteisybei griežtas žmogus. Nepaprastai mylėjo vaikaičius.
Draugiškas, mylintis, jautrus, empatiškas, tiesus, šiltas. Tikras. Mylimas.
Vyro, Tėčio, Senelio Atmintis amžinai išliks mūsų širdyse… Tokiais žodžiais palydi į Anapilį išėjusį Kęstutį Mikšį žmona Nijolė, dukterų Renatos ir Rūtos šeimos, vaikaičiai Fausta, Liepa ir Jonas.
Ilgėsimės Tavęs Amžinai.
Aušra VIRVIČIENĖ
