Lietuvos gyventojus ne juokais išgąsdino pasklidusi žinia apie planuojamą įgyvendinti „Lietuvos pašto“ skyrių pertvarką mūsų šalyje. Žiniasklaidos priemonėse pasirodė informacija apie „Lietuvos pašto“ planus iki 2017 m. rudens pertvarkyti paštų tinklą kaimiškose vietovėse ir atsisakyti 350 pašto patalpų bei panaikinti 290 pašto darbuotojų etatų. Kas slypi po šia, iš vienos pusės – paslapčia, iš kitos pusės – viešai skleidžiama žinia? Kodėl ir kam naudinga apie tai kalbėti „puse lūpų“?
Neapsikentę neaiškios situacijos, Trakų kraštą atstovaujantys Seimo nariai Jonas Liesys ir Juozas Baublys raštu kreipėsi į AB „Lietuvos paštas“ tinklo direktorę Ingą Dundulienę ir susisiekimo ministrą Roką Masiulį, prašydami paaiškinti, kodėl ir būtent kokius pašto skyrius kaimiškose vietovėse ketinama uždaryti.
Seimo nariams nesuprantama, kodėl iki šiol nepateikta oficialių duomenų ir paaiškinimų, nors viešumoje jau skelbta apie „Lietuvos pašto“ planus naikinti net 350 pašto patalpų kaimiškose vietovėse ir kažin kokių „ateities paštininkų“ atsiradimą vietoj esamų 290 pašto darbuotojų etatų.
„Viena vertus, galima suprasti „Lietuvos pašto“ siekį dirbti pelningai ir peržiūrėti pašto tinklą. Tačiau labiausiai neramina tai, kad apie planus uždaryti ar pertvarkyti ne vieną, o šimtus pašto skyrių net nebuvo pranešta rajono savivaldybėms. Ką jau kalbėti, kad ir kaimo žmonės, ir pašto darbuotojai palikti nežinioje. Tai netoleruotina ir visai nepriimtina, juolab, kad šios Vyriausybės programoje numatyta stiprinti Lietuvos regionus, kaimo bendruomenes, o dabar net bet kokios diskusijos su juose gyvenančiais žmonėmis ir savivaldos institucijomis atsisakoma.
Todėl akivaizdu, kad pašto pertvarkų planai tam prieštarauja, prasilenkia su valdančiųjų deklaruotais tikslais. Žmonėms dabar svarbiausia žinoti, ar artimiausioje ateityje jie gaus kokybiškas pašto paslaugas, ar galės susimokėti komunalinius mokesčius, ar laiku gaus pensiją, ar staiga liks it musę kandę. Neaišku ir, ar už paslaugas nereikės mokėti daugiau? Klausimų daug, o atsakymų nėra“, – sako kreipimąsi į „Lietuvos pašto“ vadovybę ir LR susisiekimo ministeriją pasirašę Seimo nariai Juozas Baublys ir Jonas Liesys.
Parlamentarai gavo informacijos dėl nuo kovo mėn. planuojamų atleisti „Lietuvos pašto“ darbuotojų, kurie aptarnauja Tiltų ir dar bene dešimtį aplinkinių gyvenviečių Trakų rajone. „Galiu pasakyti, kad kovosime už tai, kad žmonės išsaugotų tą vienintelį likusį tiltą tarp savo kaimo ir likusio pasaulio tiesiogine ta žodžio prasme. Šiais laikais lengviausia griauti, o pastatyti ar išsaugoti – kur kas sunkiau“, – pabrėžė J. Liesys.
Mūsų rajono žmonės, kuriems neaišku, kokiu būdu jie gaus paštininkų paslaugas uždarius artimiausius skyrius, ar jiems ir toliau bus atnešama pensija į namus, ar iškvietimas į namus bus nemokamas ir ar nereikės mokėti už telefono paslaugas, kreipėsi į Seimo narius klausdami, kur galės sumokėti mokesčius už komunalines paslaugas, gauti ir siųsti siuntas.
„Kaime nelikus švietimo įstaigų, pašto skyrius dabar yra paskutinis centras, jungiantis žmones su pasauliu. Todėl būtina labai atidžiai įvertinti, kokias pasekmes turėsime uždarius pašto skyrius ir atleidus darbuotojus. Pirmiausia reikia užtikrinti, kad rajono gyventojai nenukentėtų. Kaip paskui žmonėms reikės į akis pažiūrėti? Bepigu „pašto reformatoriams“, jie juk tų žmonių nemato, o aš su jais kasdien susitinku“, – sako Jonas Liesys.
Baisiausia, kad pašto pertvarkos planams įgyvendinti pasirinktas toks paslaptingas kelias, reformos suplanuotos „po kilimu“, visiškai nepasitarus su rajono žmonėmis, kaimo bendruomene.
„Lietuvos pašto“ vadovams išsiųstame rašte Seimo nariai kartu su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos kolegomis ragina kuo greičiau detaliai atskleisti oficialią informaciją, kurie pašto skyriai 2017–2018 metais gali būti uždaryti, kokiais kriterijais remiantis buvo atrinkti uždaryti ruošiami pašto skyriai, kiek darbuotojų ruošiamasi atleisti. Taip pat klausiama, kaip bus užtikrintos kokybiškos pašto paslaugos ir ar paslaugos dėl reformų gyventojams nepabrangs.
Jonas LIESYS,
Juozas BAUBLYS,
LR Seimo nariai
Užs. Nr. 131
