Panašu, kad dar neatėjus tikrai žiemai, varysime ją iš kiemo. Vasario 25 d. daugelis sukirsime bent kelis čirvinius, mielinius, bulvinius, varškės ar kitokius blynus ir blynelius. Juk būtent jais gardžiai vaišinamės per Užgavėnes. Nors istoriniuose šaltiniuose ir tekstuose yra teigiama, kad anksčiau lietuviai per Užgavėnes valgydavo visai ne blynus, tačiau dabar šios šventės neįsivaizduojame be jų.
Lietuviai turi gražių tradicijų ir istorijų, susijusių su blynais. Blynų istorijos iš tiesų įdomios, bėgant metams daugėjo ne tik kulinarinių knygų, tačiau ir užrašytų bei spausdintų įvairiausių receptų. Patiekalas blyno pavadinimu minimas jau Konstantino Sirvydo 1642 m. žodyne. Užrašyti blynų receptai Lietuvoje minimi XVII a. Radvilų virėjo užrašų knygelėje. Tai – buvo prašmatnūs lietiniai su įdaru. 1893 m. buvo išleista pirmoji žinoma gastronominė knyga lietuvių kalba –
Liudvikos Didžiulienės-Žmonos „Lietuvos gaspadinė, arba Pamokinimai, kaip prigulinčiai suvartoti Dievo dovanas“. Joje yra autentiškas blynų receptas. Gal norėtumėte išbandyti?
Pristatome dar vieną iš kito seno šaltinio, mano išbandytą lietinių receptą.
Jums reikės: 250 g miltų, 400 ml pieno, 5 kiaušinių, 20 g konjako, cukraus pagal skonį, žiupsnelio druskos, aliejaus.
Gaminimas. Išplakame kiaušinius su cukrumi ir druska. Įpilame pieno. Tada sumaišome su persijotais miltais ir maišome iki vienalytės masės. Pabaigoje supilame konjaką ir įpilame šaukštą aliejaus. Palaikome tešlą apie 15 min. Jei tešla labai sutirštėjo, įpilame dar šiek tiek pieno ir išmaišome. Kepame plonus lietinius – didelius kaip saulė, apvalius kaip saulė, raudonus kaip saulė ir karštus kaip saulė.
Išsikepkite apskrudusių gražuolių ir dalykitės jais su artimaisiais, draugais, kaimynais ir persirengėliais, jei jie pas jus užsuks. Triukšmingai ir sočiai prisivalgydami blynų su įvairiais padažais, dažiniais, sirupais, grietine ar uogiene, prižadinkite pavasarį!
Jolanta VELIČKIENĖ,
maisto technologė,
technologijų edukologė,
Jovariškės, 2020