Engin Akyurt / Pexels nuotr.
Gruodžio 6-10 dienomis minint Miokardo infarkto savaitę, šalies kardiologai ragina atkreipti dėmesį į širdies ir kraujagyslių ligų situaciją Lietuvoje, kuri vis dar stipriai skiriasi nuo Europos Sąjungos vidurkio. Nors kas antrą gyvybę šalyje nusineša širdies ir kraujagyslių ligos, pacientams Lietuvoje, bene vieninteliams Europoje, vis dar nėra kompensuojami jų gydymui itin reikalingi inovatyvūs vaistai.
„Jei palygintume Lietuvą su kitomis Europos šalimis, mūsų sergamumo ir mirtingumo rodikliai dėl aterosklerotinių širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) išlieka vieni blogiausių. Nors turime puikias prevencijos programas ir ištisą parą didžiuosiuose miestuose veikiančius miokardo infarkto klasterio centrus, kurie užtikrina greitą pagalbą, šalies gyventojų sergamumas ir mirtingumas nuo ŠKL vis dar 4 kartus viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Tai rodo, kad pacientams trūksta ne tik tinkamos prevencijos, bet ir inovatyvaus gydymo galimybių“, – sako kardiologijos profesorė Olivija Dobilienė.
Kardiologijos profesorė Olivija Dobilienė
Profesorė priduria, kad šią savaitę Europos Taryba ėmesi veiksmų dėl kardiologijos ir širdies sveikata įvardinta prioritetu. Vienas pagrindinių tikslų – užtikrinti vienodą prieigą prie gydymo visose šalyse. Šiuo metu Lietuvos pacientai liko bene vieninteliai ES, kuriems neprieinamas inovatyvus ŠKL ligas sukeliančios dislipidemijos gydymas.
Tuo tarpu statistika rodo, kad Lietuvoje išeminė širdies liga diagnozuojama net 4,4 karto dažniau nei ES vidurkis, o ŠKL sudaro daugiau nei pusę (52,1 proc.) visų mirčių šalyje. Lietuvos higienos instituto duomenimis, 2023 m. nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė apie 19,3 tūkst. žmonių.
Sveika gyvensena – svarbu, bet to nepakanka
Kauno gyventojų apklausa, kurią inicijavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) kardiologijos studentai, parodė, kad respondentų žinios apie miokardo infarktą itin skiriasi. Daugiau nei pusė apklaustųjų (52 proc.) nežinojo, kad 4 iš 5 miokardo infarktų atvejų galima išvengti.
Paklausti, koks veiksnys dažniausiai sukelia miokardo infarktą, dauguma respondentų nurodė netinkamą mitybą, riebų maistą ir rūkymą. Tik nedidelė dalis apklaustųjų įvardijo cholesterolį kaip pagrindinę priežastį. „Tai rodo, jog cholesterolio rizika vis dar nepakankamai suvokiama visuomenėje“, – pažymi kardiologijos profesorė.
Paklausti apie efektyviausias miokardo infarkto prevencijos priemones, respondentai pirmiausia įvardijo sveiką mitybą (88 proc.), fizinį aktyvumą (87 proc.) ir metimą rūkyti (72 proc.). Tačiau tik 51 proc. sutiko, kad statinų vartojimas, siekiant mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, yra esminis būdas sumažinti riziką.
„Gyvensenos keitimas, sveika mityba, fizinis aktyvumas ar metimas rūkyti išties padeda valdyti rizikos veiksnius, tačiau jie dažniausiai nėra pakankami. Jei pacientas turi aukštą cholesterolio kiekį kraujyje ar genetinę dislipidemiją, gyvensenos pokyčiai gali sumažinti „blogojo“ cholesterolio lygį tik 20 proc. Tuo tarpu daugelis mūsų pacientų turi siekti net 50 proc. „blogojo“ cholesterolio sumažinimo, kad jis neviršytų 1,4 mmol/l – tai įmanoma tik medikamentų pagalba“, – aiškina prof. O. Dobilienė.
Pasak jos, šiuo metu Lietuvoje cholesterolio mažinimui yra skiriami du kompensuojami medikamentai – statinai ir ezetimibas, kurie, nors ir veiksmingi, nėra pakankami sunkesniems atvejams.
„Pacientams, kuriems reikia radikalesnio cholesterolio lygio sumažinimo, neturime ką pasiūlyti – inovatyvius vaistus, kurie injekuojami du kartus per mėnesį arba du kartus per metus, įsigyti gali ne kiekvienas. Inovatyvių vaistų, kurie liko nekompensuojami tik Lietuvoje ir pavienėse Europos šalyse, kompensavimas Lietuvoje padėtų situaciją keisti iš esmės – mes ne tik mažintume gyventojų sergamumą ŠKL ligomis, bet ir efektyviau spręstume didelio mirtingumo problemą“, – teigia kardiologijos profesorė.
Ragina nepalikti pacientų likimo valioje
Lietuvos kardiologų draugijos (LKD) prezidentas prof. Tomas Lapinskas pažymi, kad ES prioritetas – užtikrinti vienodas gydymo galimybes visiems pacientams.
„Šią savaitę Europos Taryba paskelbė, jog ŠKL yra ES šalių prioritetas. Taryba ragina šalis nares ypatingą dėmesį skirti prevencinėms priemonėms, sveikatos raštingumo didinimui, pacientų savirūpos skatinimui, siekiant mažinti rūkymą, alkoholio vartojimą, nesveiką mitybą.
Svarbu užtikrinti galimybes pacientams gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išsaugoti tvirtą ŠKL patikros programą, skirti dėmesio specialistų kompetencijoms. Galiausiai Taryba skatina Europos Komisiją ir šalis nares stiprinti ankstyvą diagnostiką, savalaikį įrodymais pagrįstą gydymą, įskaitant inovatyvų medikamentinį gydymą, kuris Lietuvoje šiuo metu dar yra neprieinamas, reabilitaciją, mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimą“, – sako profesorius.
Lietuvos kardiologų draugijos (LKD) prezidentas prof. Tomas Lapinskas
Prof. T. Lapinskas pabrėžia, kad LKD, būdama Europos kardiologų draugijos komandos dalimi pasirengusi dirbti Lietuvos gyventojų sveikatos išsaugojimo ir gerinimo klausimais patariant sveikatos politikos formuotojams.
„Neužtenka diagnozuoti problemą – reikia kompleksinių sprendimų, apimančių tiek gyvensenos pokyčius, tiek gydymą vaistais ir efektyvią gydymo kontrolę. Mes turėtume taikyti pažangiose šalyse jau naudojamus medikamentus ir užtikrinti, kad nė vienas Lietuvos gyventojas nebūtų paliktas likimo valiai dėl finansinių kliūčių“, – apibendrina prof. O. Dobilienė.
Pašnekovės teigimu, itin svarbu užtikrinti antrinę prevenciją, kad miokardo infarktu susirgusiems pacientams jis nepasikartotų: „Deja, bet turime liūdną statistiką – tikimybė, kad žmogus numirs po persirgto miokardo infarkto per pirmuosius metus, gali siekti net 15 proc.“.
LSMU kardiologijos studentų organizuota apklausa taip pat atskleidė, kad 57 proc. apklaustų Kauno gyventojų žinojo savo „blogojo“ cholesterolio lygį kraujyje, tačiau net 16 proc. niekada nėra atlikę tokio tyrimo. Dar 67 proc. apklaustųjų pripažino, kad nėra vartoję vaistų ar maisto papildų, skirtų cholesterolio kiekiui reguliuoti.
Gruodžio 5-6 dienomis organizuotoje apklausoje dalyvavo 141 Kauno gyventojas nuo 25 iki 74 metų amžiaus.
