Lapkričio 26 d. karaimų poetas, kolekcininkas Aleksandras Vytautas Zajančkauskas šventė 85-ąją gimimo dieną. Kaip jis sakė pirmadienio popietę Ingridos Špakovskajos vadovaujamoje kavinėje „Kiubėtė“ gausiai susirinkusiems giminaičiams, bičiuliams, bendraminčiams, šią datą buvo svarbu minėti būtent Trakuose – juk čia jo gimtieji namai ir Lietuvos karaimų sostinė, čia visad norisi sugrįžti.
Prieš 5-erius metus išleistą 5-ąjį eilėraščių rinkinį „Galvės ilgesys“ (2013) skyręs jaunystės prisiminimų kupiniems Trakams, šįkart A. V. Zajančkauskas deklamavo savo naujausią kūrinį – „Trakai – išsekusių svajonių miestas!“ ir ragino būti jautresniems, saugoti, branginti, širdyje nešioti gimtojo miesto aurą. Iškilmingą šventinę nuotaiką kūrė ne tik skaitomos eilės, pagarbūs sveikinusiųjų žodžiai, bet ir muzika – pritardami akordeonu karaimų ir lietuvių liaudies dainas atliko Česlovas Stefanovičius ir Antanas Ikasala.
A. V. Zajančkauskas gimė 1933 m. lapkričio 26 d. Trakuose paštininko šeimoje. Mokėsi Trakų progimnazijoje, ją baigęs 1949 m. įstojo į Trakų mokytojų seminariją, kurią baigė 1953 m. 1970 m. istorijos mokytojo specialybę įgijo Gardino pedagogikos institute. Dirbo įvairiose organizacijose, Centrinėje statistikos valdyboje, žurnalistų profesinės sąjungos laikraštyje, buvo savaitraščio „Pozicija“ žurnalistas, tebebendradarbiauja su Trakų rajono laikraščiu „Trakų žemė“.
Eiliuoti ėmė dar mokydamasis progimnazijoje, apie 1948 m. Tuomet jo kūryba buvo publikuojama jaunųjų rašytojų almanache, vėliau poetinį polėkį vis labiau gniauždavo aktyvus gyvenimo ritmas, darbas, įsipareigojimai, visuomeninė veikla. Apie 60-uosius gyvenimo metus A. V. Zajančkauskas vėl atsigręžė į poetinę kūrybą ir jau išleido penkias knygas: „Retro“ (1993), „Retro – 2“ (2000), „Retro rinktinė“ (2003), „Trakų aidas“ (2008), „Galvės ilgesys“ (2013). Jo kūryba spausdinta ir Trakų literatų brolijos „Aukuras“ leistuose Trakų krašto literatų kūrybos almanachuose „Trakuvos literatų kūryba“ (2010), „Trakų krašto literatai“ (2015), eilės ir mintys rado vietą ne tik bičiulių širdyse, bet ir knygose – Romualdo Tinfavičiaus publicistikos knygoje „Nuo Juodosios jūros iki Trakų“ (2013), Julijos Tinfavičienės poezijos ir prozos kūrinių rinktinėje „Saulė nusileido už Trakų pilies“ (2018).
Sugrįžęs į Trakus, į savo šventę A. V. Zajančkauskas visus susirinkusius apdovanojo šiluma, rūpesčiu ir dėmesiu, visi su juo pabendravę patyrė, kas yra tikra, nuoširdi draugystė, stebėjosi jo sąmoju, žingeidumu ir sukauptu žinių bagažu. Tad, kaip jau buvo linkėta, ilgiausių, kūrybingiausių, sveikiausių metų!
Romualdas TINFAVIČIUS
Trakai – išsekusių svajonių miestas!
Išeikite visi iš čia,
Kurie trokštat gyventi.
Ir Kurių rankose žiba auksas,
Kurie nematėte nakties,
Kurie niekad neplaukėt prieš
srovę…
Išeikite visi iš čia,
Kurie niekad nejautėt vėjo.
Kurie niekad nematėt krentančios
ašaros
Ir jos drėgmė
Niekad nesuvilgė jūsų širdies.
Išeikite visi iš čia,
Kurie niekad nealpot nakty,
Ir niekad nekeikėt žvaigždžių.
Kurie niekad nemylėjot
Labiau už gyvenimą.
Ir negeidėt labiau už nuodėmę.
Kurie niekad negeidėt spalvų
skausmo
Ir garsų sielvarto,
Kurie niekad nebuvot paklydę
Svajonių ir gamtos grožyje.
Išeikite:
Jei skaitėte pasaulio knygą
Ir negyvuose lapuose
Nebesuradote gyvos širdies.
Ir amžių prakeikimą tylų
Įrašėte savo širdies krauju.
Palikite.
Trakai – tai jūsų miestas,
Užgesusių svajonių miestas.
Tyliai skamba bažnyčioje Laisvės
Varpas
Amžino vakaro tyloje.
Tik Jums suprantama, mylima Kalba.
O virš Vytauto Didžiojo Pilies
Geltona saulė savo spinduliais
Pažadina užgesusių svajonių
miestą,
Kuriame aš gimiau.
Išeikite visi iš čia,
Kurie užmiršote gimtąją kalbą.
Saugokit ir branginkit gimtojo miesto
Leidinius: „Voruta“ ir „Trakų žemė“.
Gyvuoki, Trakų žeme!
Išsaugota Lietuvos ir Karaimų Karių!
Neleiskim, kad mūsų Trakai
Taptų išsekusių svajonių miestu!
2018 m. lapkričio 26 d.
Aleksandras Vytautas
ZAJANČKAUSKAS