Valdovų rūmuose susirinko ne tik karaimų bendruomenės nariai, bet ir valdžios atstovai. Iš dešinės – Trakų seniūnijos seniūnė Vilma Puišienė, Trakų r. savivaldybės mero patarėja Evelina Kislych-Šochienė, Seimo Pirmininkės patarėjas Lukas Vaičiakas, kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Motiejus Jakubauskas, Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė ir Trakų r. savivaldybės meras Andrius Šatevičius. Sigitos Nemeikaitės nuotr. Sigitos Nemeikaitės nuotr.
Šiemet sukanka 625-eri metai, kai Vytautas Didysis pakvietė karaimus įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Atsižvelgdamas į šią sukaktį, siekdamas pažymėti Lietuvos karaimų istorijos ir kultūros jubiliejų, LR Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos karaimų metais. Ta proga šalyje numatyta surengti daugybę iniciatyvų, išleisti įvairių leidinių, organizuoti renginių.
Vienas pastarųjų įvyko gegužės 20 d. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose (toliau – Valdovų rūmai), kur susirinko ne tik karaimų bendruomenės nariai, bet ir garbūs svečiai, valdžios atstovai. Simboliška, kad šventinis renginys įvyko Tautinių bendrijų dienos, kuri minima gegužės 21 d., išvakarėse.
Truputį istorijos
Karaimų atvykimas į Lietuvą siejamas su 1397–1398 m. Kadangi tikslių istorinių žinių apie tai neišliko, nėra aiški konkreti Juodosios jūros regiono vietovė, kur Vytautas Didysis galėjo sutikti karaimus. Tuo metu vyko trys Lietuvos kariuomenės mūšiai su totoriais – 1397 m. Azovo ordos žemėse, 1398 – Kaffos (dabar – Feodosija) ir Solchato (dabar – Staryj Krym) apylinkėse. Vytautas karaimus (kelis šimtus šeimų) atsivežė kaip karius, kaip dorus ir sąžiningus tarnus. Jie buvo apgyvendinti Trakuose tarp dviejų valdovo pilių, taip pat netoli Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų kitose vietovėse – Biržuose, Pasvalyje, Pušalote, Naujamiestyje, Panevėžyje.
„Karaimai, tarnaudami Lietuvos didiesiems kunigaikščiams, atliko įvairias svarbias valstybei, šiai žemei funkcijas – buvo pilių ir valdovų sargybiniai, dirbo vertėjais, didikų dvaruose žinomi keli garsūs karaimai gydytojai“, – pabrėžia Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė dr. Karina Firkavičiūtė.
Šoka karaimų vaikų ir jaunimo ansamblis „Birlik“. Sigitos Nemeikaitės nuotr.
Savo pasitikėjimą karaimais Vytautas ir kiti Lietuvos valdovai išreiškė suteikdami karaimų bendruomenei privilegijas. Pirmasis išlikęs jų istorinis liudijimas yra 1441 m. dokumentas apie Magdeburgo (savivaldos) teisių suteikimą karaimų bendruomenei. Jį pasirašė tuometinis Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras Jogailaitis. Turėdami savivaldą karaimai buvo tiesiogiai pavaldūs pačių išrinktam Trakų vaitui, turinčiam administracinę ir teisinę valdžią. Vaitas buvo atsakingas pačiam aukščiausiam Lietuvos valdovui.
Kalbant apie karaimus, didžioji Lietuvos gyventojų dalis pirmiausia mintyse pagalvoja apie kibinus – tradicinį šios tautinės mažumos patiekalą, tačiau retas kuris susimąsto, kad jiems turime būti dėkingi ir už agurkus. Šią daržovę į Lietuvą atvežė karaimai ir augino. Ši tradicija jų bendruomenėje išsaugota iki šiol.
„Karaimai čia Lietuvoje jautėsi ne kaip atvykėliai, o kaip tikri gyventojai. Taip jaučiamės ir dabar. Esame nepaprastai gerai integravęsi į Lietuvos visuomenę, – sako dr. Karina Firkavičiūtė. – Per XX a. atsivėrė naujos galimybės – nemažai karaimų tapo mokslininkais tiurkologais, pradėjo Vilniaus universitete orientalistikos studijas. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, karaimai aktyviai prisideda vystant, statant, auginant, kuriant modernią Lietuvos valstybę. Keli karaimai – ryškūs Lietuvos diplomatai, Vyriausybės nariai, yra mokslininkų, menininkų, pedagogų, medikų, verslininkų, aktorių.“
Iškilmingas minėjimas
Valdovų rūmuose susirinkusią karaimų bendruomenę sveikino Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius, Trakų istorijos muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė, kiti garbūs svečiai. Taip pat į šventę atvyko LR Seimo narė Edita Rudelienė, Trakų rajono savivaldybės mero patarėja Evelina Kislych-Šochienė, Trakų seniūnijos seniūnė Vilma Puišienė, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė, Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Uršula Doroševska, Turkijos ambasadorius Gökhan Turan, kitų užsienio valstybių misijų Lietuvoje vadovai ir kt. Valdžios atstovai džiaugėsi lietuvių ir karaimų bendryste bei tuo, kad visuomenėje auga susidomėjimas šios tautinės mažumos istorija, kultūra.
Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė (kairėje) įteikė padėką Jevgenijai Ešvovičiūtei. Už jų – renginio vedėja Severina Špakovska. Sigitos Nemeikaitės nuotr.
„Mane susidomėti karaimų istorija paskatino Vilniuje, Liuberto gatvėje, netoli LR Seimo esantis pakankamai egzotiškas, dabar remontuojamas pastatas – Žvėryno kenesa, – šventiniame renginyje kalbėjo Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Taip pat politikė pasidžiaugė, kad per šešis šimtmečius karaimai puikiai sugyveno su kitais Lietuvos piliečiais. – Tai puikus pavyzdys, kuris ypač aktualus šiandien, kai gyvename tokiu įtemptu laiku.“
Seimo Pirmininkei antrino ir Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė: „Remiantis Lietuvos visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, šalyje gyvena 192 karaimai. Tai atrodytų nedidelis skaičius, lyginant su visos valstybės mastu, bet reikia įvertinti tai, kad kiekvienas karaimas yra savo tautos ambasadorius. Tai yra tauta, kuri sugyveno su kitais Lietuvos piliečiais ne vieną šimtmetį.“
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis atkreipė dėmesį į karaimų kalbos ir religijos tradicijas: „Jie per visus tuos istorijos neramumus nepakeitė tikėjimo – neišdavė savo tradicijų, tautos. Tai – žmonės, per tiek metų išlaikę savo tradicijas, kalbą. Tai yra lyderystės pavyzdys.“
Primename, kad šiuo metu karaimų kalba laisvai susikalbėti gali tik 30 asmenų ir jie visi gyvena Lietuvoje. Karaimų kalba yra įrašyta į UNESCO nykstančių pasaulio kalbų sąrašą.
Iškilmingame renginyje dalyvavo (pirmoje eilėje iš dešinės) Premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė dr. Karina Firkavičiūtė, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, LR Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis. Taip pat atvyko ir LR Seimo narė Edita Rudelienė (antroje eilėje antra iš dešinės). Sigitos Nemeikaitės nuotr.
Pasak renginį kartu organizavusio Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės direktorės dr. Vidos Montvydaitės, „karaimai yra integrali Lietuvos istorijos ir kultūros dalis. Tokia jie buvo visus 625 metus, kiek ši bendruomenė šiose žemėse gyvena. Karaimų apsigyvenimas Lietuvos žemėse XIV a. pabaigoje buvo sąlygotas daugelio Lietuvos plėtimosi priežasčių, ir visos jos buvo pozityvios. Įvairių tautų sugyvenimas buvo ir tebėra Lietuvos stiprybė per visus tuos amžius“. Taip pat iškilmingoje ceremonijoje įteiktos Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės padėkos ir personaliniai apdovanojimai bendruomenės nariams už indėlį į karaimų tautos kultūros puoselėjimą. Jas gavo personalo valdymo konsultantė ir lektorė Jevgenija Ešvovičiūtė, aktyvi buvusio karaimų ansamblio „Sanduhač“ (liet. „Lakštingala“) narė, ne vienerius metus daug prisidėjusi prie tarptautinės karaimų kalbos ir kultūros stovyklos vasarą Trakuose organizavimo, taip pat Kotryna Rajeckaitė ir Aidaras Lavrinovičius, aktyvūs jaunuoliai, dabar kartu su Jevgenija ir Tarptautinio karaimų suvažiavimo rengėjai.
Padėkos raštas įteiktas Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojai Julijai Lavrinovič. Sigitos Nemeikaitės nuotr.
Padėkos raštai už karaimų kalbos puoselėjimą taip pat įteikti Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos matematikos mokytojai Julijai Lavrinovič, anglų kalbos mokytojai Dianai Lavrinovič bei filologui Romualdui Čaprockiui. Karaimų kultūros bendrijos tarybos nariai Irina Abrahamovič, Dmitrijus Jutkievičius ir Zenonas Firkovič apdovanoti Tautinių mažumų departamento sidabro garbės ženklais, o vaikų ir jaunimo ansamblio „Birlik“ (liet. „Vienybė“) vadovė Ina Lavrinovič – aukščiausiu Tautinių mažumų departamento auksiniu garbės ženklu „Už nuopelnus“.
Vaikų ir jaunimo ansamblio „Birlik“ vadovė Ina Lavrinovič apdovanota aukščiausiu Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės auksiniu garbės ženklu „Už nuopelnus“. Sigitos Nemeikaitės nuotr.
Šventinį renginį vedė aktorė, Trakų karaimų bendruomenės narė Severina Špakovska. Mergina buvo pasipuošusi tautiniu karaimų kostiumu, susirinkusiai publikai atliko dainą karaimų kalba. Žiūrovams savo meninę programą taip pat pristatė karaimų vaikų ir jaunimo ansamblis „Birlik“ (vadovė – Ina Lavrinovič, choreografė – Katerina Voropaj), prieš dvejus metus minėjęs dešimties metų jubiliejų.
2022-ieji paskelbti Lietuvos karaimų metais, tai čia, Valdovų rūmuose, „pernai metų šeimininkai“ totoriai jiems perdavė simbolinį raktą. Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Motiejus Jakubauskas palinkėjo, kad jis padėtų ir karaimams, kaip padėjo totoriams, atrakinti „sandėliukus“, o Karina Firkavičiūtė priimdama raktą dėkojo ir tikėjosi, kad jis padės atrakinti žmonių širdis. Premjerė Ingrida Šimonytė pastebėjo, kad negali būti „pasibaigusių“ totorių ar vėliau – „karaimų“ metų. Tautų ir kultūrų gyvenimas nenutrūksta ties metų riba, tęsiasi ir kultūrų sklaida bei abipusis pažinimas.
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
