Kol kas galima važiuoti beveik iki pilies
Kai kuriems Trakų m. Karaimų g. gyventojams buvo staigmena išgirsti, kad nuo š. m. liepos 1 d. gatvės dalis nuo buvusio „Galvės“ restorano iki sankirtos su Trakų gatve bus uždaryta transportui. Vadinasi, neliks nei prasmės, nei galimybių priimti turistų automobilius parkuotis privačiose parkavimo aikštelėse ir gatvė pradedama pritaikyti tik pėstiesiems, viešajam bei visuomeniniam transportui.
Neteks papildomų pajamų
Kai kurie gatvės namų ūkiai yra įrengę aikšteles, kad galėtų priimti parkuotis atvykstančių miesto svečių automobilius: užbarstę skalda ar žvyru, iškloję plytelėmis ir pan. Tai kainavo išlaidų, o jos, kaip paaiškėjo, nepasiteisins.
„Sakė, kad gatvę uždarys nuo liepos 1 dienos, bet kol kas tylu, – liepos pradžioje „Trakų žemei“ pasakojo Karaimų gatvės gyventoja Danutė Cijūnėlienė. – Prieš kelias dienas viena mašina vos nuo kalno nenuvažiavo. Kiti atlėkę ją traukė, tai visas plyteles išdraskė, išvartė. O kas atitaisys? Namas irgi va koks, nėra žmonių, kad padėtų suremontuoti.“
D. Cijūnėlienė – pensininkė. Verslo liudijimą, suteikiantį teisę parkuoti miesto svečių automobilius, nusipirko dar 1992 metais. Ji pripažįsta, kad bent vasarą, per keliautojų piką, pajamos, gavus iš priimtų automobilių savininkų, gerokai prisideda prie jos gaunamos pensijos.
„Gaudyti“, priimti pravažiuojančius turistų automobilius, juos pasaugoti padeda sūnus Artūras, kuris gyvena tame pačiame name. Čia gyvena ir dukra – iš viso trys šeimos.
Pasak Danutės, tik nuo oro priklauso, kiek automobilių parkuojasi: būna 4–5, kartais 1–2, o kartais ir visai tuščia, ypač lietingu oru ir pasibaigus vasarai.
Pasak Artūro, už automobilio laikymą tam įrengtame kieme imamas įprastas 5 eurų mokestis. Tiek kainuoja valandą laikyti autobusą savivaldybės UAB „Trakų paslaugos“ aikštelėje, o lengvojo valandą –1–1,5 euro už valandą, tad jie valdiškoje aikštelėje „sudega“ per –5 valandas. Parkuotis privačioje aikštelėje už 5 eurus galima nuo ryto iki 22 valandos. Nuo tada svečių paprašoma palikti teritoriją.
Kiek kitaip yra atokesnėse gatvėse, nors ir ten privatininkai ima 5 eurų mokestį. Tiesa, ten priimami ir kemperiai, kurie kartais gali pasilikti nakvynei. Tokiu atveju su keliautojais susitariama dėl truputį didesnio parkavimo tarifo.
Pasak nuo 2007 metų parkavimu besiverčiančio kitos gatvės gyventojo Viktoro Leščinsko, kemperius jis aprūpina geriamu vandeniu. „Jie, žinoma, norėtų ir tualeto, dušo, bet man tai būtų per brangu, kainuotų daugiau, negu uždirbu“, – aiškina jis.
Jis bent kol kas gali gyventi ramiai, nebijoti permainų. V. Leščinskas yra įrengęs maždaug 10 arų parkavimo aikštelę daugiausia su trumpai kirpta žole, maždaug 20 kv. metrų asfalto. „Užsieniečiai parkuotis ant asfalto nenori, daugiau ieško ant žolės“, – sako jis.
Arši konkurencija
Privačių aikštelių savininkai nesibroliauja, daugiau vienas ant kito griežia dantį – vis dėlto juk konkurentai, bet vienas kitą neretai galėtų ranka pasiekti. Karaimų gatvėje parkavimo ženklas „P“ iškeltas beveik prie kiekvieno kiemo, o jeigu nėra, tai kartais šeimininkas išbėga į gatvę su tokiu rankose iškeltu mėlynu ženklu.
Artūras „Trakų žemei“ demonstruoja kvitus, kurie išrašomi parkuojamų automobilių savininkams, žurnalą, kuriame registruojami kvitai. Ir rodo į kitą kiemą, kurio šeimininkas, jo įsitikinimu, nieko panašaus nedaro, ignoruoja kiekvieną kontrolierių ir šaiposi iš tų, kurie tvarko verslo dokumentaciją.
Mažai draugauja ir privačių aikštelių savininkai kitose gatvėse, kur kone vienas šalia kito ir didesni mėlyni ženklai „P“ su kemperio simboliu viršuje.
Įnagiai, tinkantys konkurencinei kovai
Ir Artūras, ir Viktoras pažymi, kad privatus automobilių parkavimas vietiniams – tai tik vasaros sezono uždarbis, panašiai kaip pajūryje maitinimo ar apgyvendinimo paslaugas teikiantiems verslininkams, kurie per 2–3 mėnesius stengiasi užsidirbti visiems likusiems metams iki kito sezono.
„Transporto priemonių parkavimas – tik sezono uždarbis. Po mėnesio viskas baigsis“, – sako V. Leščinskas.
„Nežinau, kaip dabar bus. Niekas iš valdžios su mumis nebendrauja, nesitaria ir nepaaiškina, ką turėsime daryti su jau seniai įsigytais verslo liudijimais“, – atitaria Artūras Cijūnėlis.
Anot jo, dabar viskas tarsi aišku, bet nežinia, ką savivaldybė darys, kai Trakų pilies saloje vyks, pavyzdžiui, didesni reginiai. Tada nebus kur svečiams savo automobilių pastatyti.
Nebuvo naujiena
Su tuo, kad Karaimų gyventojai galėtų stebėtis permainomis, negali sutikti Trakų r. savivaldybės administracijos Statybos, ūkio plėtros ir turto valdymo skyriaus vedėjas Romuald Zviagin.
Anot jo, šie pokyčiai siejami su savivaldybės projektu „Karaimų gatvės humanizavimas“. Projektas buvo derinamas ir aptariamas su Trakų nacionaliniu parku, administracija, pačiais gyventojais. Projekto esmė – siaurą gatvės atkarpą paversti pėsčiųjų gatve, kurioje būtų saugu vaikščioti pėstiesiems.
„Šiuo metu Karaimų gatve aktyviai naudojasi tiek miesto svečiai, tiek tranzitu miestą kertantys automobiliai – Trakų aplinkkelio strateginio poveikio aplinkai vertinimo duomenimis, 55 proc. automobilių gatvę kerta tranzitu. Taigi ji labai apkrauta transportu“, – „Trakų žemei“ aiškino R. Zviagin.
Anot jo, gatvėje ir jos prieigose yra įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, taip pat gyventojai siūlo privačias stovėjimo vietas savo kiemuose. Visi šie veiksniai skatina į Karaimų gatvę atvykti automobiliu. Intensyvus eismas savaitgaliais sudaro spūstis, gatvėje nesaugu ir nepatrauklu būti pėstiesiems, nėra vietos judėti dviratininkams. Kultūros paveldas, rekreacinės erdvės užgožiamos intensyvaus eismo srauto. Dėl šios priežasties atliekamas Karaimų g. humanizavimo projektas, kuriuo siekiama sumažinti neigiamą transporto poveikį gatvei, t. y. humanizuoti transporto dominuojamą gatvės atkarpos dalį.
R. Zviagino teigimu, įgyvendinant projektą „Karaimų gatvės humanizavimas“, siekiama atverti Trakų miesto centrinės dalies, sutampančios su Karaimų gatve, tautinį, istorinį ir kultūrinį paveldą Trakų miesto gyventojams ir svečiams, užtikrinant saugias ir patogias sąlygas pėstiesiems, dviratininkams, tuo pačiu „išlaisvinant“ miesto centrą nuo automobilių.
„Projekto tikslas yra naudojant laikinas priemones, Karaimų gatvės atkarpoje, tarp Trakų ir Karaimų gatvių sankryžos ir Vytauto, Karaimų gatvių sankirtos, sukurti dalijimosi erdvę, kuri nuramintų eismą ir humanizuotų viešąją erdvę“, – pabrėžė skyriaus vedėjas.
Eiti ar važiuoti
Viena iš projektu suinteresuotų šalių – „UAB „Trakų paslaugos“. Šios savivaldybei priklausančios bendrovės direktorius Rolandas Lenkauskas „Trakų žemei“ priminė, kad Karaimų gatvės atkarpos projektas buvo išdiskutuotas ir su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, ir su gyventojais, kuriems buvo pristatytas dar 2021 m. rudenį. Per tą laiką šis tas projekte pakeista. Esminis pokytis – gatve galės judėti tik visuomeninis miesto transportas ir specialieji paslaugų automobiliai, pavyzdžiui, greitoji medicinos pagalba ir gaisrinė. Gatve galės savo transportu važiuoti ir vietos gyventojai.
„Jau trejetą metų kuriamo projekto tikslas – senovinę, tikrai istorinę gatvę paversti pėsčiųjų zona. Visiems savo transportu važiuojantiems miesto svečiams ši Karaimų g. dalis būtų uždaryta“, – sako R. Lenkauskas.
Jo žiniomis dauguma gyventojų projekto idėjas priima palankiai, o kai kuriems šis projektas nelabai priimtinas „gal dėl asmeninių interesų“.
Anot jo, aptariama gatvės dalis nėra didelė, bet istorinė atkarpa. „Jei tą gatvę dar apipavidalinsime ir pristatysime kaip mūsų paveldą, ko šiandien nematome, tai būtų tikrai efektyvu ir įsimintina turistams bei kitiems miesto svečiams, mėgstantiems neskubant praeiti, pasidairyti, o ne tuos kelis šimtus metrų pralėkti savo automobiliu, o visi kiti juk gali važiuoti paralele Trakų gatve ežero pakrantėje, kur apstu ir mūsų tvarkomų parkavimo vietų. Miestas šiuo požiūriu labai palankus“ , – svarsto „Trakų paslaugų“ vadovas.
Kai kurie Karaimų gatvėje esantys namų ūkiai yra paruošę savo kiemus parkavimui, bet , R. Lenkausko nuomone, jų verslas nenukentėtų, juo labiau, kad gatvės atkarpoje tuo verčiasi tik 3–4 namų ūkiai.
„Trakų paslaugų“ parkavimo aikštelėse vietos beveik visada užtektinai
„Kita vertus, pažymėčiau, kad ši gatvė yra puiki erdvė laisvai prekybai, įdomesnėms paslaugoms. Jei tos aikštelės būtų pritaikomos, pavyzdžiui, prekybai, maitinimui, kitoms paslaugoms, tai jos uždirbtų dar daugiau pelno negu parkuojant iki kelių automobilių. Tiesiog reikia pagalvoti ir įveiklinti tas zonas, o žemė čia yra be galo brangi, todėl galima uždirbti ir ją išnuomojant, pavyzdžiui, aktyviam paslaugų verslui. Tai būtų geros stabilios pajamos. Reikia tik pagalvoti, pasiieškoti idėjų, – dėsto jis ir priduria: – Toje atkarpėlėje yra unikalūs pastatai su savo istoriniu paveldu, kurį reikia reprezentuoti. Mes turime Trakų pilį, o daugiau beveik nieko neparodome. Tai parodykim tą gatvę, parodykim jos autentiką, XIV amžiaus paveldą, kuris turtėjo palaipsniui.“
Jo teigimu, Karaimų gatvėje esančios privačios parkavimo aikštelės „nutraukia“ labai mažai galimos „Trakų paslaugų“ klientūros.
„Siekiame, kad mieste būtų kuo mažiau parkingo, kad miestas būtų švaresnis, o ne virstų didele stovėjimo aikštele“, – tai rimtas iššūkis turint galvoje faktą, jog realijos keičiasi ne pėsčiųjų naudai – tada, kai kūrėsi siaura Karaimų gatvė, niekas negalėjo galvoti, kad bus tiek automobilių, kurie piko laiku jau sudarinės spūstis.
Nepaaiškintos nuosėdos
Beveik prieš metus, 2022 m. rugsėjį, mintimis apie rugpjūtį įvykusį Karaimų gatvės „humanizavimo“ projekto pristatymą gatvės gyventojams -žiniasklaidoje pasidalijo Trakų garbės pilietė ambasadorė dr. Halina Kobeckaitė. Ji minėjo ir gatvės gyventojų laišką Lietuvos valdžios institucijoms, ir ankstesnius „komjaunuoliškus“ savivaldybės planus vietos gyventojus iškelti į vieną daugiabutį, o pačią gatvę paversti komercine, užstatyti betoninėmis gėlių klombomis, suoliukais. Gyventojai savo laiške rašė apie būtinybę sukurti kompleksinį, o ne vienos gatvės pertvarkymo projektą.
Gyventojai savo laiške rašė: „ Mes žinome ir seniai sakome, kad Trakų miestą, svarbų Lietuvos istorijos objektą, vieną iš istorinių Lietuvos sostinių, gausiai lankomą turistų, reikia tvarkyti. Tad vietoje „humanizavimo“ (tarsi dabar gatvėje gyventų ne žmonės) reikalingas kompleksinis viso miesto judumo sprendimas. Ir apie tokius projektus dar prieš trejus metus kalbėta ir spręsta savivaldybės taryboje. Kur tie planai?“
Tai tarsi užduotis naujajai savivaldybės tarybai, kuri, panašu, jau pradeda kelią šia kryptimi. Karaimų gatvės pertvarkymo traukinys pajudėjo.
Kazimieras Šliužas,
„Trakų žemės“ žurnalistas
Juozo Vercinkevičiaus nuotr.
