Derlių paprastai skaičiuojame rudenį, bet šį pavasarį mus pasiekusios knygos privertė tai padaryti dabar. Sausio pabaigoje Lietuvos Kultūros tyrimų instituto bendradarbis dr. Aivaras Stepukonis pranešė, kad knyga Tautinės mažumos Lietuvoje. Virsmai ir atmintys jau pasirodė. Netrukus panaši žinia atėjo ir iš Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto, kur turėjo būti pristatoma knyga Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje. Taip jau sutapo, kad tokią pat žinią kovo mėnesį atsiuntė dar dvi institucijos – Lenkijos karaimų bendruomenės leidykla Bitik (Raštai), išleidusi knygos Almanach karaimski trečiąjį tomą, ir Stambulo universiteto Literatūros fakultetas, atsiuntęs keturis storiausius tomus su VIII tarptautinio tiurkologų kongreso referatais. Kaip matyti iš knygų pavadinimų , visos jos susijusios su tiurkologinėmis studijomis ir konferencijomis. Pastarosios vyko 2013-2014 m.. Apie jas iš dalies jau buvo rašyta ankstesniuose Trakų žemės puslapiuose, bet dabar, kai visos knygos suplaukė į vieną vietą ir vienu metu, atsiskleidžia kitoks vaizdas. Galima pasakyti, kad tada buvo pasėti grūdai, o dabar nuėmėme derlių.
Visų pirma atkreiptinas dėmesys į Lietuvos kultūros tyrimų instituto išleistą knygą Tautinės mažumos Lietuvoje. Virsmai ir atmintys, nes joje spausdinama ne tik to paties pavadinimo konferencijos medžiaga, bet ir straipsniai, papildomai pateikti specialiai šiam leidiniui. Kaip rašoma knygos pratarmėje, į kvietimą siųsti straipsnius atsiliepė 22 tyrėjai, iš kurių atrinkta 14 geriausių darbų. Man malonu pažymėti, kad mano referatas pateko į tą skaičių. Konferencijoje ir tuose papildomuose straipsniuose gvildenamos su įvairiomis tautinėmis mažumomis susijusios problemos. Metodologiniu požiūriu knygos sudarytojas vadina leidinį tarpdalykiniu, nes „ intelektiniame tyrimų audinyje vaisingai kryžminamos skirtingų mokslo krypčių gijos: kultūrologija, etnologija, antropologija, orientalistika, filosofija, istoriografija, menotyra, sociologija, teisėtyra“ (psl. 8). Knygos straipsniai suskirstyti į penkis skyrius: Tautinių mažumų problematikos link: Lietuvoje ir pasaulyje; Tautinės mažumos tarpukario Lietuvoje; Tautinės mažumos dabartinėje Lietuvoje; Tiurkai Lietuvoje: tradicijos vingiais į dabartį; Žydai Lietuvoje: atmintis šiapus ir anapus vaizdo. Vieni straipsniai yra daugiau apibendrinančio pobūdžio, pvz., dr. Stanislovo Juknevičiaus rašinys Ar lietuviai taps tautine mažuma savo tėvynėje? Psichologiniai eurointegracijos aspektai, , kitų tyrimų objektas vienalytiškesnis, siauresnis , pvz., prof. Rimanto Sliužinsko rašinys Klaipėdos tautinės bendruomenės ir bendrijos XX a. pab. – XXI a. prad.: kūrimosi ir veiklos ypatybės ar Vytauto Didžiojo universiteto magistrantės Gintarės Lukoševičiūtės rašinys Kauno musulmonų religinė bendruomenė: istorija ir dabartis. Išskirtinis šio straipsnių rinkinio bruožas dar ir tai, kad šalia jau žinomų tyrėjų atsirado ir daug jaunų, pradedančiųjų mokslininkų darbų. Tai džiuginantis faktas, nes tautinės tapatybės klausimas globalėjančiame pasaulyje aktualus visoms valstybėms ir ne tik jose gyvenančioms tautinėms mažumoms.
Kitos trys aukščiau minėtos knygos skirtos tik tiurkologinei temai ir atskirai karaimikai. Apie karaimams tiurkologams skirtą konferenciją Varšuvoje, vykusią 2013m. lapkričio mėn., Trakų žemėje jau buvo rašyta (2013m. Nr. 50). Tame straipsnyje aptarėme ir konferencijoje skaitytus pranešimus. Dabar leidinys pasipildė keliais naujais rašiniais, pvz., Mariolios Abkowicz, prof. Selimo Chazbijevičiaus, Rafalo Vitkovskio straipsniais. Kadangi konferencija iš esmės buvo skirta pasaulinio garso orientalistų-tiurkologų akademiko Ananjašo Zajančkovskio 110-osioms ir karaimų dvasinio ir pasaulietinio vadovo prof. Hadži Serajos Chano Šapšalo 140-osioms gimimo metinėms, tad nieko nuostabaus, kad daugiausia vietos rinkinyje (kaip ir konferencijoje) skirta jų veiklai aptarti ir šiuos iškilius asmenis pažinojusių žmonių prisiminimams apie juos. Iš tikrųjų jokia karaimikos tema negali būti nagrinėjama nepažymint šių vardų ir jų nuopelnų savo tautos kalbos, kultūros ir istorijos tyrimams, todėl jiedu minimi beveik kiekviename straipsnyje, nors jo tema iš pirmo žvilgsnio tiesiogiai lyg ir nesusijusi, pvz., Darjušo Cichockio straipsnis Aleksandr Dubiński – uczony, nauczyciel, przewodnik (Aleksandras Dubinskis – mokslininkas, mokytojas, vadovas) ar Dariušo Kolodziejčyko Zygmunt Abrahamowicz jako historyk (Zygmuntas Abrahamowičius kaip istorikas). Malonu, kad Lenkijos karaimų bendrijos leidyklos Bitik darbuotojai sugebėjo per gana trumpą laiką tą visą turtingą medžiagą surinkti, paruošti spaudai ir gražiai išleisti.
Knygoje Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje spausdinami pranešimai, skaityti 2013m. gegužės 29-31d. Vilniaus universitete vykusioje konferencijoje tuo pačiu pavadinimu, skirtoje 615-osioms totorių ir karaimų apgyvendinimo Lietuvoje metinėms. Sveikintina, kad tęsiama tradicija rengti kas penkerius metus konferencijas, skirtas šiam įvykiui. Metines žymintis skaitmuo kasmet darosi vis įspūdingesnis, didėja ir tiurkų buvimą Lietuvoje nagrinėjančių mokslininkų skaičius, jaunėja jų amžius – tad turime lyg garantiją, kad tyrimai nenutruks, juolab, kad netirtų dirvonų dar nemažai, netirtų šaltinių yra gausiai. Beje, šioje knygoje spausdinama medžiaga tai akivaizdžiai paliudija. Karaimikos temai joje skirti septyni straipsniai, kurių autoriai – Lietuvos, Lenkijos ir Turkijos tyrėjai. Jie rašo ir apie karaimų kalbą, pvz., prof. Henryk Jankovski, mokytoja Diana Lavrinovič, ir apie istorinį karaimų santykį su kitomis tautomis, pvz., doc. dr. Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, dr. Dovilė Troskovaitė, doc. dr. Halina Kobeckaitė, prof. Yücel Öztürk, dr. Arie Yariv. Šios knygos ypatumas dar ir tas, kad kiekvienas straipsnis joje pateikiamas skirtinga kalba – lietuvių, rusų ar anglų. Prie kiekvieno straipsnio yra išsami santrauka kita kalba, nei jis parašytas. Tokiu būdu su knygos autorių tyrimais gali susipažinti platus skaitytojų ratas.
Ketvirtoji knyga – VIII-ojo tarptautinio tiurkologijos kongreso Stambule medžiaga. Kaip pažymi jo organizatoriai, rengti tokius kongresus buvo nuspręsta 1924 lapkričio 12d. Turkijos prezidento Atatiurko nurodymu. Beje, tokiame kongrese 1936m. yra dalyvavę prof. Ananjašas Zajančkovskis ir karaimų pasaulietinis ir dvasinis vadovas, garsus orientalistas tiurkologas Hadži Seraja Chan Šapšalas. Vėliau tradicija rengti kongresus buvo nutrūkusi, ir naujai pirmasis toks tarptautinis kongresas buvo surengtas 1973 m., švenčiant Turkijos respublikos paskelbimo 50-ąsias metines. Per sekančius 40 metų kongresai su pertraukomis buvo rengiami įvairiais formatais – nacionaliniu ir tarptautiniu. 1991 m. sausio 24d. Turkijos vyriausybė priėmė nutarimą juos vėl rengti. Šis, aštuntasis, surengtas po 14 metų pertraukos ir skirtas tiurkų kalbai, literatūrai, istorijai, menui ir muzikai. Įvade pažymima, kad kongreso temos išplėstos dėl to, kad per tą laiką atsirado labai daug naujų tyrimų įvairiose pasaulio valstybėse – ne tik tose, kurios pačios priklauso tiurkų pasauliui. Kongrese dalyvavo 310 mokslininkų iš 39 valstybių. Karaimikai buvo skirti keturi pranešimai, kurių tekstai spausdinami minėtoje knygoje: prof. Henriko Jankovskio, doc. dr. Halinos Kobeckaitės, Annos Akbike Sulimovič ir Veros Levitskajos. Visa kongreso medžiaga atspausdinta keturiuose tomuose iš viso apie 4 000 psl.
Apibendrindami visų minėtų knygų medžiagą, kurios smulkiai aptarti šio straipsnio apimtis neleidžia, su pasitenkinimu konstatuojame, kad karaimika ima užimti vis reikšmingesnę vietą tarptautinėse tiurkologinėse studijose, ir kad į jas įsijungia vis daugiau tyrėjų iš įvairių valstybių. Labai svarbu, kad šio darbo neapleistume ir mes patys – Lietuvos karaimai, per pastaruosius 25-kerius Nepriklausomybės metus pamažu pasiekę, kad tyrimuose būtume ne tik objektai, bet ir jų subjektai, t.y. jų atlikėjai.
Dr. Halina KOBECKAITĖ
