Infektologė V. Dambrauskienė akcentavo, kad skiepai ypač svarbūs vaikams, ir pabrėžė būtinybę sezoniniams skiepams ruoštis iš anksto. Mat kiekvienam žmogui imunitetas formuojasi skirtingai, priklausomai nuo jo amžiaus. Panevėžio ligoninės nuotrauka

Anot Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), vakcinacija yra pagrindinė pirminės sveikatos priežiūros dalis ir neginčijama žmogaus teisė. Skiepas treniruoja žmogaus imuninę sistemą gaminti antikūnus, kaip tai daroma susirgus, tik vakcinacijos atveju nesukeliama liga ir atsikratoma komplikacijų rizikos.

„Vakcinos apsaugo ne tik tą, kuris skiepijasi, bet ir jį supančius asmenis“, – teigia laikinai Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikos Infekcinių ligų suaugusiųjų skyriaus vedėjo pareigas einanti gydytoja infektologė Violeta Dambrauskienė.

Svarbiausi skiepai – vaikystėje

Laikinai vedėjo pareigas einanti gydytoja infektologė pabrėžė: svarbiausia yra paskiepyti vaikus ir kūdikius, kad jie galėtų jaustis saugiai, eiti į darželius ar mokyklas ir nesirgtų. Pagal Lietuvos Respublikos (LR) vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vaikai yra nemokamai skiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, tymų, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, rotaviruso ir kitų užkrečiamųjų ligų, kurių sąrašas yra skelbiamas LR Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje.

Susirgimai ligomis, kurių plitimas buvo sustabdytas dar iki 2000-ųjų, fiksuojami ir 2024-aisiais.

„Pasitaiko pavienių kokliušo ir difterijos atvejų. Tai nepaprastai sunkūs susirgimai vaikams, galintys privesti iki reanimacijos, o nuo jų apsaugoti gali tik vakcinos“, – teigė V. Dambrauskienė.

Skatinamas suvokimas, kad skiepydamasis žmogus apsaugo ne tik save, bet ir savo artimuosius bei kitus žmones. Nuotr. iš Unsplash.com

Remiantis PSO, skiepai kasmet išgelbsti daugiau nei 4 milijonų vaikų gyvybes. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2010–2022 m. dvejų metų vaikų skiepijimo apimtys nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito nuo 96,1 proc. sumažėjo iki 86,5 proc., o tarp septynerių metų vaikų per tą patį laikotarpį – nuo 94,2 proc. iki 86,5 proc.

Sunku pasiekti visuotinį imunitetą

Panevėžio ligoninės gydytojos nuomone, visuotinis imunitetas yra skirtas apsaugoti žmonėms, kurie negali būti skiepijami dėl tam tikrų priežasčių. Visuotinis imunitetas susidaro tik konkrečiam susirgimui ir yra laikomas susiformavusiu, kai tam tikra vakcina yra pasiskiepiję maždaug 80 proc. šalies gyventojų.

Atsiradus antivakcininiam judėjimui, darosi vis sunkiau pasiekti visuotinį imunitetą. Taip nutiko ir koronaviruso pandemijos laikotarpiu. Dalis žmonių vakcinavosi ir siekė apsisaugoti nuo 2019 metais pasaulyje išplitusio viruso, likusieji – priešinosi skiepams, ypač sustiprinančiosioms dozėms.

Vakcinos pritaikomos naujo sezono virusui

Panevėžio ligoninės infektologė akcentuoja, kad sezoniniai virusai nuolat stipriai mutuoja. Jeigu žmogaus organizme yra susidaręs imunitetas vakcinai, virusas neturi galimybės prisijungti prie sveikų ląstelių, tačiau jos geba sparčiai pasikeisti taip, kad galėtų prisijungti. Dėl šios priežasties net ir pasiskiepijęs žmogus gali susirgti, tik ligos forma bus lengvesnė.

„Šiais laikais jau pavasarį mokslininkai pradeda ruoštis gripo vakcinos atnaujinimui. Kone kiekvienais metais randama naujų virusų, todėl dar prieš sezoną vakcinos yra pakeičiamos ir pritaikomos naujo sezono gripo virusui“, – praktiniu virusų mutacijos pavyzdžiu dalijosi specialistė.

Rekomenduoja pasiruošti iš anksto

Imunitetą skiepui formuoja žmogaus ląstelės. Anot V. Dambrauskienės, imuniteto vakcinai susiformavimo greitis priklauso nuo asmens amžiaus.

„Vyresniems žmonėms imunitetas ligai formuojasi ilgiau, nes jų organizmas nesukuria tokio stipraus atsako į viruso bakterijas, esančias vakcinoje. Todėl ir susiformavęs imunitetas yra silpnesnis lyginant su jaunų žmonių.

Kuo žmogus jausnesnis, tuo daugiau galimybių yra susidaryti imunologinėms ląstelėms, todėl imunitetas susiformuoja greičiau ir būna stipresnis“, – dėstė specialistė.

Gydytoja V. Dambrauskienė pabrėžė, kad kiekvienam virusui reikia skirtingo laiko tarpo imunitetui organizme suformuoti, tad vertėtų neatidėlioti sezoninių skiepų ir būti pasiruošus iš anksto.

Skiepytis nuo erkinio encefalito, pasak infektologės, reikėtų pradėti žiemą. Šiai vakcinai būtinas tam tikras dėsningumas, kadangi reikalinga daugiau nei viena dozė, kad susidarytų visas imunitetas. O nuo gripo rekomenduojama pradėti skiepytis rudenį. Imunitetas gripo virusui susiformuoja per dvi savaites.

Ragina rinktis efektyvią apsaugą

Prasidėjus šiltajam metų sezonui ir daugiau laiko leidžiant gamtoje, reikėtų pasirūpinti apsauga nuo erkių: repelentais, tinkama, kūną visiškai dengiančia apranga. Efektyviausia apsaugos priemone yra laikoma vakcina.

„Praėjusiais metais į infekcinių ligų suaugusiųjų skyrių buvo paguldytas pacientas, kuriam įsisiurbė erkė. Vyrui buvo diagnozuotas erkinis encefalitas. Liga komplikavosi ir jis liko visiškai paralyžiuotas“, – dalijosi laikinoji skyriaus vedėja.

Įsisiurbus keturioms erkėms suvalkietė Ingrida taip pat nuvyko į vietinės ligoninės priimamąjį, tačiau jos patirtis kitokia: „Daug laiko praleidžiu gryname ore ir kartą grįžusi namo radau keturias erkes, įsisiurbusias į ranką ir kojas. Buvau praėjusi visą skiepų nuo erkinio encefalito schemą, tačiau išgąstis vis tik kilo. Norėjau įsitikinti, ar viskas gerai. Niekada negali žinoti, kuri erkė yra pavojinga, tačiau visada verta rinktis apsisaugoti“, – pasakojo suvalkietė.

Daugiau informacijos apie privalomus skiepus ir vaikų skiepijimo kalendorių galima rasti LR Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) interneto svetainėje. Taip pat rekomenduojama atkreipti dėmesį į šių metų pradžioje patvirtintą Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams. Įgyvendinant programą bus siekiama didinti skiepijimo aprėptis ir taip valdyti užkrečiamųjų ligų plitimą visuomenėje. Ketverių metų laikotarpiu planuojama svarstyti naujų vakcinų įtraukimą į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir vertinti naujas rizikos grupes, kurios galėtų būti skiepijamos nemokamai.