Bėrimas ir kasdienybę trikdantis niežėjimas – apie nemalonius niežų simptomus tikriausiai teko girdėti ne kartą. Tai yra gana dažna, niežinių erkių sukeliama, odos liga, kasmet paliečianti apie 400 milijonų pasaulio gyventojų. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė įvardija, kad niežais užsikrėsti gali bet kas, tačiau didesnė rizika kyla lankantiems darželius, mokyklas, gyvenantiems globos namuose ar bendrabučiuose. Tad kaip apsisaugoti nuo šios ligos ir kaip elgtis, jei visgi užsikrėtėte?

Kas tie niežai?

Niežus sukelia mikroskopinės erkutės, kurios prasigraužia į žmogaus odą ir dažniausiai pažeidžia kaklą, pažastis, pilvą, sėdmenis, alkūnes, riešus, delnus, tarpupirščius bei lytinius organus. Tose vietose atsiranda paraudę bėrimai, mazgeliai, dėmelės ar pūslelės, kurios išsiskiria stipriu niežėjimu, labiau suintensyvėjančiu naktimis. Tuose odos plotuose, kur erkės tarsi išrausia urvelius, atsiranda vingiuotos rausvos linijos.

„Šia infekcija užsikrečiama per tiesioginį kontaktą su sergančio žmogaus oda bei jo nuolat liečiamus daiktus, pavyzdžiui, patalynę, drabužius, rankšluosčius, minkštus baldus ar žaislus. Dažniausiai niežais užsikrečia vaikai arba su jais dirbantys asmenys, jų šeimos. Taip nutinka dėl to, kad mažamečiai yra linkę artimiau bendrauti tarpusavyje, dalinasi savo žaislais ar kitais mėgstamais daiktais“, – pasakoja vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė.

Anot vaistininkės, įprastai pas niežais užsikrėtusį asmenį randama iki 15 erkučių, tačiau simptomai prasideda ne iš karto joms patekus ant odos. Jei užsikrečiama pirmą kartą, niežtintys bėrimai gali atsirasti tik kelių savaičių ar net mėnesio, o užsikrėtus pakartotinai – simptomai pasireiškia gerokai greičiau.

„Pati niežų infekcija nėra pavojinga gyvybei, tačiau negydoma liga gali sukelti antrinių odos infekcijų. Dėl intensyvaus žmogaus kasymosi į žaizdeles gali patekti bakterijos, sukeldamos pūlines infekcijas, taip pat gali atsirasti niežų sukeltas dermatitas. Itin silpną imunitetą turintiems asmenims, pavyzdžiui, senyvo amžiaus žmonėms, sergantiems onkolinėmis ligomis, diabetu, žmogaus imunodeficito virusu, gali išsivystyti dar sunkesnė niežų forma, kada erkučių odoje būna tūkstančiais kartų daugiau“, – sako vaistininkė.

Ko imtis užsikrėtus?

J. Aganauskaitė-Žukaitė primena, kad pastebėjus pirmuosius niežų simptomus reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją, kad būtų kuo greičiau paskirtas reikalingas gydymas. Įprastai tokios infekcijos gydomos antiparazitiniais vaistais, naikinančiais pačias erkes ir jų kiaušinėlius, pavyzdžiui, perimetrino kremu. Teisingai naudojant sveikatos priežiūros specialisto paskirtus preparatus, erkutės žūsta gana greitai, tačiau ligos simptomai gali tęstis dar kurį laiką.

„Kadangi niežinės erkės ant įvairių paviršių gali išgyventi net iki 3–4 dienų, labai svarbu išplauti aukštoje temperatūroje ir dezinfekuoti užsikrėtusiojo bei visų kartu gyvenančių žmonių drabužius, patalynę, minkštus baldus, žaislus, kilimus ir pan. – taip bus sumažinama pakartotinio užsikrėtimo tikimybė. Be to, gydytis niežus visada reikia visiems artimai bendraujantiems žmonėms, kadangi užsikrėtę jie dar kelias savaites nejus simptomų, tačiau galės platinti erkutes aplinkiniams“, – paaiškina vaistininkė.

J. Aganauskaitė-Žukaitė pabrėžia, kad dėl jautresnės odos ir skirtingai pažeidžiamų odos plotų, vaikams niežai gali būti gydomi kitaip: mažyliams parenkami silpnesnės sudėties vaistai, gydytojų paskirtais tepalais tepama daugiau kūno. Pavyzdžiui, suaugusiesiems gydomasis tepalas įprastai būna tepamas nuo kaklo žemyn, o kūdikiams ir mažiems vaikams tepalas gali būti tepamas net ant galvos, kaklo, už ausų, nes niežai gali pažeisti šias vietas.

„Vaikus niežulys vargina labiausiai, tad jie gali verkti, tapti irzlūs, pikti, nenorėti valgyti ar žaisti. Siekiant palengvinti situaciją, gali būti skiriami antihistamininiai vaistai su cetirizino ar loratadino veikliosiomis medžiagomis arba švelnūs raminamieji kremai, kad mažyliai nesikasytų ir nesukeltų odos infekcijų. Kremų vaikams sudėtyje galima ieškoti ramunėlių vandens ar alijošiaus, kurie ramins pažeistą odą, taip pat mėtų, eukaliptų, levandų eterinių aliejų, pasižyminčių vėsinamosiomis savybėmis. Jeigu labai vargina niežulys, galima dėti šaltus kompresus niežtinčioms vietoms“, – pažymi vaistininkė.

Papildomas rūpinimasis oda

Visu niežų gydymo laikotarpiu J. Aganauskaitė-Žukaitė pataria ne tik naudoti paskirstus vaistus, bet ir tinkamai prižiūrėti odą, kadangi ji gali būti sudirgusi, sausa ir pažeista. Anot jos, pirmoji taisyklė yra tinkamas drėkinimas ir barjerinės funkcijos atkūrimas. Vaistininkė rekomenduoja naudoti švelnius, bekvapius prausiklius be stiprių veikliųjų medžiagų, taip pat kasdien tepti odą hipoalerginiais drėkikliais.

„Po gydymo oda gali būti jautri dar kelias savaites, todėl verta tęsti švelnią priežiūros rutiną ir vengti agresyvių kosmetikos priemonių. Skatinčiau kurį laiką vengti ir karšto dušo, pirčių ar karštos vonios, nes tai gali sustiprinti niežėjimą. Odos išsausėjimą gali paskatinti alkoholio ar stiprių antiseptikų turinčios priemonės, kvapiosios medžiagos, dažikliai, sulfatai.

Padėti odai gali emolientai su vazelinu ar natūraliais aliejais, alaviju, hialurono rūgštimi, keramidais, pantenoliu. Šios veikliosios medžiagos gali sumažinti uždegimą, paskatinti odos atsinaujinimą ir apsaugoti nuo drėgmės praradimo“, – priduria vaistininkė.