Nors šiltnamyje sodo gėrybės dažniausiai auga kur kas geriau, nei lauke, norint mėgautis gausiu ir kokybišku derliumi, šiam statiniui reikia deramos priežiūros. Ypač svarbu jį tinkamai paruošti naujam sezonui.

Vienas iš laukiančių darbų yra šiltnamio dezinfekcija – ši sąvoka tarp sodininkų apima kur kas daugiau pasiruošimo užduočių. Šį kartą plačiau aptarsime jas visas.

Prieš dezinfekciją atliekami darbai

Prieš pradedant dezinfekciją, reikės atlikti elementarius šiltnamio valymo darbus. Tiesa, pirmiausiai turėtumėte šį statinį gerai apžiūrėti tiek iš vidaus, tiek ir išorės. Atkreipkite dėmesį, ar nėra skylių, įtrūkimų ir kitų panašių defektų. Jei reikia, pakeiskite plėvelę – platų jų pasirinkimą rasite Pigu.lt el. parduotuvėje arba paspaudę ant šios nuorodos: https://pigu.lt/lt/sodo-prekes-gyvunams/siltnamiai/f/all/pleveles-siltnamiams. Tuomet reikėtų nuplauti vidines šiltnamio sienas – tam galite pasitelkti paprasčiausią ūkišką muilą. Jei viduje žiemojo vazonai, sodo ir daržo įrankiai, juos taip pat turėtumėte dezinfekuoti.

Šiltnamio dezinfekavimas

Dezinfekcija yra reikalinga siekiant sunaikinti bet kokius mikroorganizmus, gyvenančius šiltnamyje – tai gali būti grybai, virusai, bakterijos, mielės ir ne tik. Dažniausiai pasitelkiamas vienas iš šių metodų:

• Sieros dūmadėžė. Tai – cheminis dezinfekcijos metodas, kurį galima naudoti ne tik šiltnamiuose, bet ir rūsiuose ar kitose patalpose, kur bus laikomas sodo derlius. Tačiau svarbu įsidėmėti, kad dūmadėžės tinka tik mediniams šiltnamiams ir tiems statiniams, kurių karkaso pagrindas yra sudarytas iš plastikinių vamzdžių. Susiformavusi rūgštis gali pažeisti metalines konstrukcijas, kurios pradeda rūdyti. Jos gali pažeisti ir kitus šiltnamyje esančius metalinius daiktus ar dažytus paviršius, tad juos reikėtų apsaugoti naudojant tepalą, aliejų, laką, laikraščius ar kitą rūgščių poveikiui atsparią dangą. Be to, ir patiems reikėtų elgtis atsakingai – geriausia, jeigu naudosite apsaugines priemones ir atidžiai laikysitės gamintojų instrukcijų.
• Purškiamas žalias sodo muilas. Nors galima naudoti ir kitas purškiamąsias priemones, žaliasis sodo muilas tarp patyrusių sodininkų susilaukia itin palankių įvertinimų. Jis dažnai sumaišomas su „Burgundijos“ tirpalu – tai gėlininkams skirtas mišinys, ruošiamas iš sulfato, skalbiamosios sodos ir vandens. Toks purškimas padeda apsisaugoti nuo grybinių ligų. Žalią sodo muilą galėsite naudoti ir tiems šiltnamiams, kurie turi metalines konstrukcijas. Pats procesas taip pat nebus sudėtingas: tereikės šiltnamio sienas nupurkšti atitinkamu tirpalu ir po to jas nuvalyti su šluoste.
• Kitos šiltnamio dezinfekcijos priemonės. Galima išbandyti ir kitus dezinfekavimo tirpalus. Pavyzdžiui, naudoti trinatriofosfatą, kuris yra pagrindinė skalbimo miltelių sudėtinė dalis – dėl to galima išsirinkti pigiausią jų tirpalą ir sumaišyti jį su vandeniu. Tuomet šluoste ar šepečiu išplauti visą šiltnamio paviršių. Šis metodas dažniausiai rekomenduojamas tais atvejais, kai dezinfekuojami vidutinio dydžio ar mini šiltnamiai.

Žemės dezinfekavimas

Šiltnamio žemėje taip pat susikaupia ligų sukėlėjai ir kenksmingi vabzdžiai. Jei ji yra užkrėsta, žemę reikėtų pakeisti nauja, tačiau prieš tai galima išbandyti vieną iš šių dezinfekcijos būdų:

• Biologiniai būdai. Reikėtų nukasti apie 10 centimetrų sluoksnį užkrėstos žemės ir susluoksniuoti ją su mėšlu ar srutomis, o jeigu dirvožemis rūgštus – papildomai pridėti kalkių. Krūvą kartą per metus reikia perkasti ir sunaikinti piktžoles – naudojant šį metodą, žemė turėtų atsigauti per kelis metus. Taip pat galima sodinti sideratus, kurie apsaugo, patręšia dirvožemį ir neleidžia suvešėti piktžolėms.
• Cheminis metodas. Pavasarį dirvožemį galima nupurkšti vario sulfato tirpalu (0,3 proc.) – jis ypač pravers tuo atveju, jeigu sodiniai sirgo vytuliu, bakteriozėmis ar šaknų puviniu.
• Chlorkalkės. Dar kitaip žinomos kaip kalcio hipochloritas, chlorkalkės efektyviai kovoja su praktiškai visais ligų sukėlėjais. Jas reikėtų išbarstyti ar užžerti grėbliu. Svarbu įsidėmėti, kad šis darbas atliekamas rudenį, kai temperatūra yra žemesnė nei 15 laipsnių – pavasarį šios medžiagos gali pakenkti augalams.

Kenkėjų įveikimas

Atlikus dezinfekcijos darbus, verta pagalvoti ir apie tai, kaip įveiksite peržiemoti sugebėjusius kenkėjus. Tam galima pasitelkti česnakines dūmines šaškes – jos gali būti naudojamos net ir tuomet, jei šiltnamyje yra augalų, kadangi greitai pasklidę garai padeda daigams apsisaugoti nuo aplinkos poveikio. Svarbiausia, kad kelias valandas prieš šaškės naudojimą juos palaistytumėte, tačiau įsitikintumėte, kad apdorojimo metu jie bus sausi. Taip pat galima konstrukcijas nupurkšti kontaktiniu insekticidu.

Mulčiavimas

Praeitais metais naudoto mulčio likučius patariama kompostuoti nuo rudens, tačiau jeigu to nepadarėte, šį darbą galite atlikti ir paruošdami šiltnamį pavasariui. Senas sluoksnis gali tapti puikia terpe grybinėms ligoms, tad verčiau kuo greičiau pasirūpinti naujomis priemonėmis. Vasarą tinka šienas, o ankstyvą pavasarį – tamsus mulčias, pavyzdžiui, kompostas ar nurūgštintos durpės. Tokios medžiagos geriau sugers ir sulaikys šilumą – tai ypač aktualu esant didesniems temperatūrų svyravimams, kurie būdingi pavasario pradžiai.

Atlikę visus šiuos darbus, tinkamai paruošite šiltnamį naudojimui – tuomet galėsite būti tikri, kad iš savo pusės padarėte viską, jog derlius būtų kuo gausesnis. Užduotys tikrai nėra sudėtingos – svarbiausia jas pradėti planuoti iš anksto, dar iki prasidedant sėjai.

PR