Rugpjūčio 29 d., antradienį, Trakų rajono savivaldybėje įvyko Įvaizdžio formavimo ir investicijų pritraukimo darbo grupės (pirmininkė merė Edita Rudelienė), siekiančios rasti priemonių investicijoms pritraukti ir sprendimų, kad Trakai taptų patraukliu miestu, kuriame norėtųsi gyventi, dirbti ir ilsėtis, posėdis.
Komisijos posėdį pradėjo VĮ Valstybės žemės fondo Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus atstovai, supažindinę su Trakų miesto želdinių būkle. Jie nurodė, kuriose miesto vietose yra avarinės būklės, netinkamose vietose išaugusių, grėsmę eismo saugumui keliančių ar tiesiog genėtinų medžių. Daugiausia dėmesio buvo skirta Vytauto, Karaimų, Birutės ir Mindaugo gatvėms. Ežero pakrantėse augančių želdinių būklė buvo įvertinta kaip nebloga, bet pažymėta, kad dar yra tobulintinų projekto vietų. Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus specialistės paruošė želdinių, tinkančių Trakų miestui, sąrašą, teikiant prioritetą vietinėms rūšims, įprastoms Lietuvai, parkui, kaimui: rožės, sedulos, putinai, erškėčiai ir kt. Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius pasigedo aiškios koncepcijos – ko bus siekiama pasirenkant vieną ar kitą želdinių rūšį, koks bus galutinis tikslas.
Posėdyje buvo aptartas klausimas dėl tipinių prekybos paviljonų įrengimo Trakuose. Siūlyta, kad visame Trakų mieste atsirasiantys paviljonai būtų tokios pat architektūros, derėtų prie miesto aplinkos. Deja, savivaldybės administracijos jų pasamdyto architekto A. Steponavičiaus pateiktas projektas netenkino, merė E. Rudelienė siūlė ieškoti kitų alternatyvų.
Savivaldybės administracijos direktorius Darius Kvedaravičius pranešė, kad po poros savaičių bus paskelbtas konkursas Lietuvos mastu dėl Trakų kultūros rūmų rekonstrukcijos.
Savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Svetlana Žilionienė kalbėjo apie planuojamą Trakų darnaus judumo plano rengimą, apgailestaudama, kad jo įgyvendinimui trūksta lėšų – nors ieškoma finansinių rėmėjų, spėjama, kad vis dėlto nemažą finansinę naštą turės prisiimti rajono savivaldybė.
Savivaldybės vyriausiasis architektas Povilas Montvila susirinkusiesiems pristatė Karaimų g. 66 (Trakai) teritoriją, kuri, jo siūlymu, turėtų būti skirta rekreaciniams tikslams, glaustai apžvelgė dokumentus, kuriais remiantis buvo suformuoti žemės sklypai, ir priminė ankstesnį sumanymą dėl apžvalgos aikštelės įrengimo.
Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius G. Abaravičius pasigedo konkrečios vizijos, kaip būtų galima pritaikyti šią teritoriją miesto gyventojams ir svečiams, o savo pranešime „Trakai – ežerų miestas“ jis pabrėžė, kad Trakų mieste yra 25 laisvi sklypai, kurių planavimo schemos nėra įgyvendintos ir būtent juose galėtų būti vystoma įvairi veikla. Taip pat buvo pasidalyta idėjomis dėl Trakų senamiesčio tradicinio vaizdo ir sunaikinto užstatymo atkūrimo, gyvenamųjų namų pusiasalio teritorijoje statybos ir pokario metais pastatytų namų rekonstrukcijos.
Savivaldybės mero patarėja Dominyka Semionovė bei Kultūros ir turizmo skyriaus vyr. specialistė Evelina Šuscickytė kalbėjo apie viešųjų erdvių sutvarkymą bei pateikė siūlomo Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtos skulptūros Senųjų Trakų žiede (Senųjų Trakų kryžminės sankryžos salelėje, Trakų, Statybininkų ir Vilniaus gatvių sankirtoje) pastatymo projekto koncepciją (techninis projektas dar rengiamas), parodė susirinkusiesiems maketą, schemą, planinį vaizdą, parengtą skulptūros fotomontažą. Šios projektinės idėjos autorius – skulptorius Kęstutis Musteikis. Skulptūroje vaizduojami Gediminaičių stulpai ir Vytis. Paminklas kryžminės konstrukcijos, vaizdiniai būtų matomi artėjant iš visų keturių pusių, tačiau prie metalinių strypelių pritvirtintos plokštelės, sudarančios bendrą Vyčio ir Gediminaičių stulpų formą, žaismingai atrodytų erdvėje, persipintų su aplinkos vaizdiniais, sukurdamos tai abstrakciją, tai aiškų simbolių vaizdą. Šios skulptūros statymo iniciatorius – UAB „Žvyro karjeras“, partneris – Trakų rajono savivaldybė.
Savo vizijas dėl Trakų miesto mažojo uosto vietos pasirinkimo pristatė Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas. Jis teigė, kad būtina numatyti vietą, kurioje galėtų prisišfartuoti visos vandens plaukiančios priemonės (laivai, valtys, vandens dviračiai ir kt.). Taip pat reikia nustatyti taisykles, reglamentuojančias vandens transporto priemonių plaukiojimą Trakų ežeruose, kad tai nebūtų chaotiška – taip, kaip yra iki šiol.
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ,
Irma STADALNYKAITĖ
Juozo Vercinkevičiaus nuotr.