Knygos viršelis
Praėjusiais metais dienos šviesą išvydo kraštietės Juzefos Lyčkovskos eilėraščių rinktinė „Eilėmis nuspalvinta proza“, kurioje trimis kalbomis – lenkų, lietuvių ir rusų – pristatomas jos kūrybos kraitis.
Apie autorę
Juzefa Lyčkovska gimė 1936 m. balandžio 13 d. Rėžių kaime, Butrimonių parapijoje, Genoefos ir Juzefo Juzelevičių šeimoje. Kartu augo brolis Tadeušas ir sesuo Irena. Jos vaikystė ir jaunystė prabėgo Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais. Tai buvo sunkus laikmetis. Bet tėvams padedant jai pavyko gauti gerą išsilavinimą – Vilniaus universitete baigė žurnalistikos studijas. Juzefai teko dirbti lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis leidžiamų laikraščių redakcijose, taip pat yra paragavusi ir pedagogės duonos.
Moteris taip pat visada buvo labai visuomeniška, bendraujanti ir veikli. Visą gyvenimą dalyvavo tautinių dainų ir šokių kolektyvių veiklose. Taip pat Juzefa yra žingeidi, nesustoja domėtis viskuo, kas vyksta aplink – ji yra Trečiojo amžiaus universiteto narė.
Poetė Juzefa Lyčkovska
Su vyru Stanislavu (deja, jis jau yra iškeliavęs į Amžinybę) moteris sukūrė gražią šeimą, dabar džiaugiasi vaikais, anūkais ir proanūkiais.
Kūryba
Juzefa Lyčkovska priklauso tai Vilniaus krašto lenkų kartai, kuri didelę savo gyvenimo dalį nugyveno Sovietų Sąjungoje. Tik dabar pirmą kartą jos kūryba nugulė į 243-ų puslapių leidinį „Eilėmis nuspalvinta proza“ (2021). Iš pradžių knygoje Romanas Liachovičius trumpai pristato autorės kūrybos bruožus. Po to skaitytojai „Prologe“ kviečiami susipažinti su Juzefos mamos Genoefos Jezulevič eilėmis lenkų kalba, kuriose atsispindi dramatiškas lenkų likimas Antrojo pasaulinio karo metais. Kaip žinoma, Juzefos tėvas Juzefas tarnavo Lenkijos kariuomenėje, o atėjus sovietams laimingo atsitiktinumo dėka jam pavyko išvengti ir nepapulti į Katynę – masines Lenkijos karininkų, policininkų, intelektualų ir civilių belaisvių žudynes, kurias 1940 m. pavasarį miške Rusijoje, netoli Smolensko, įvykdė NKVD. Taip gimė eilės „Katynė“, „Jaunystė, mano jaunystė“, „Kam“. Mama, turėdama poetės gyslelę, tai perdavė ir savo dukrai.
Toliau kituose septyniuose eilėraščių knygos skyriuose (penkiuose – lenkų k., ir po vieną – lietuvių ir rusų k.) autorė eilėmis pristato savo jausmus, mintis, išgyvenimus, pasaulėžiūrą. Juzefos kūryboje savo vietą atrado ir jos gimtasis kaimas. Šiais eilėraščiais ji tarsi grįžta į gimtinę, vaikystę, kurioje jai buvo taip gera, ramu ir tos gyvenimo dalies atsiminimus ji nešiojasi su savimi širdyje.
Kitas jos gyvenimo etapas, įtakojęs kūrybos vingius, buvo mokslai sostinėje: vidurinėje mokykloje Nr. 11 ir žurnalistikos studijos Vilniaus universitete (tuo metu vadinosi V. Kapsuko universitetas). Po to jai teko dirbti įvairiuose vietose: Nemenčinėje, Eišiškėse, Šalčininkuose ir Trakuose.
Labai daug džiaugsmo Juzefai suteikė dalyvavimas lenkų liaudies dainų ir šokių kolektyvuose „Vilija“, „Tročanie“ (šio ansamblio veikloje dalyvauja iki šiol). Taip ir gimė eilės „Vilija“, „Vilijos veteranai“, „Apie „Tročianus“ ir kt. Jos pėdomis pasekė ir anūkė Karolina Sokolovska, kuri irgi yra Trakų kultūros rūmų dainų ir šokio ansamblio „Troczanie“ narė.
XX a. 90-ieji buvo didžiųjų pokyčių metai. Griuvo Sovietų Sąjunga, o su ja ir geležinė uždanga, Lietuva atgavo nepriklausomybę. Autorė atidžiai sekė tuometinę situaciją, todėl jos eilėraščiuose atsirado ir aštri kritika apie kai kurių tuometinių valdžios atstovų piktnaudžiavimą privilegijomis.
Kaip sako pati Juzefa, ji nėra tik pasyvi įvykių, vykstančių aplink, stebėtoja. Ji mielai savo pamąstymais, išgyvenimais dalijasi su aplinkiniais. Tad vėlyvesniame jos kūrybos etape yra daug mielų eilių, skirtų jos artimiesiems – mylimai mamai, tėvui, broliui, vyrui, taip pat draugams, Trečiojo universiteto amžiaus kolegoms, pažįstamiems. Jos kūryboje atsispindi visas autorės gyvenimas, įspūdžiai, sutikti žmonės. Taip pat savo eilėraščiuose ji nevengia humoro ir subtilios ironijos.
Knygos leidybą rėmė Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, išleido Trečiojo amžiaus universitetas. Leidinys yra gausiai iliustruotas nuotraukomis, kuriose užfiksuotos Juzefos šeimos, profesinio ir visuomeninio gyvenimo sferų akimirkos. Tekstus ir fotografijas knygai surinko pati autorė kartu su Irena Potocka, Karolina Sokolovska, Žana Sokolovska ir Romanu Liachovičiumi, redagavimo darbus atliko Pavelas Krupka, o leidinį spaudai paruošė techninis redaktorius Januš Kubiak.
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
