2018-aisais visa Katalikų Bažnyčia švenčia Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, stebuklingojo paveikslo karūnavimo popiežiaus atsiųstomis karūnomis 300-ąsias metines. Ta proga šiemet Žolinės atlaidų procesija buvo daug ilgesnė – Trakų Dievo Motinos stebuklingojo paveikslo kopija buvo nešama nuo stadiono (Birutės g. 42) ir tęsėsi maršrutu: Mindaugo gatve, ties prekybos centru „Senukai“ suko į dešinę pusę į Vytauto gatvę, nusitęsė Karaimų gatve iki Apžvalgos aikštelės priešais Salos pilį, ten visi įsiamžino bendroje nuotraukoje pilies fone. Džiugu, kad šventė pritraukė gausų būrį dalyvių, tarp jų ir žinomų veidų. Dalyvavo Seimo narys Jaroslav Narkevič, Trakų r. savivaldybės mero pavaduotoja Marija Puč su administracijos direktoriaus pavaduotoja Karolina Narkevič, Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas, savivaldybės tarybos nariai Asta Kandratavičienė, Inesa Židonytė, Adelė Gedminienė ir kt. Po to procesija Trakų, Kranto gatvėmis patraukė Trakų bazilikos link, kur vyko iškilmingos pamaldos lietuvių kalba.
Šiemet pirmą kartą Žolinės atlaidų procesijos metu Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, stebuklingojo paveikslo kopija buvo nešama nuo Trakų bazilikos iki miesto apžvalgos aikštelės
Toliau Žolinės šurmulys vėl persikėlė prie Trakų Salos pilies. Ten prie pirmojo įėjimo į pilį susirinkusiuosius linksmino Trakų kultūros rūmų Tiltų kapela (vad. N. Bižokienė), Grendavės moterų vokalinis ansamblis „Versmė“ (vad. J. Giedraitytė), Onuškio liaudies muzikos kapela „Samė“ (vad. G. Kulbickienė), Dusmenų folkloro ansamblis „Dusmena“ (vad. R. Karsokienė), Trakų Vokės liaudies muzikos kapela „Vaciuko armonikėlė“ (vad. V. Miškeliūnas). Taip pat Trakų miesto gyventojams ir svečiams vyko edukacinė programa. Buvo galima išmokti šiaudinių žaisliukų vėrimo (J. Kasčiukaitė-Kutkienė), tautinių juostelių pynimo (N. Mikalauskienė, L. Korsanovienė), kermošinių gėlių gamybos (V. Ignatavičienė) paslapčių, taip pat norintieji galėjo rišti Žolynės puokštes į Lietuvos šimtmečio gyvybės medį (L. Šostak).
Kopūstinės Saloje buvo gausu linksmybių. Minėti Onuškio, Tiltų, Dusmenų, Grendavės folkloro ansambliai džiugino ir ten į Salos pilį skubančius turistus.
Kopūstinės kermošius baigėsi gardžia Gaspadinės kopūstiene, kuria vaišino Tiltų kaimo bendruomenė.
Jaunieji Žolinės procesijos dalyviai – Monika Dubovikaitė (priekyje), Liucija ir Dominykas Ringiai (pirmoje eilėje žengia), Milana ir Fausta ir kt. – nusiteikę linksmai
Kas yra Žolinė?
Rugpjūčio viduryje lietuviai nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti. Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena.
Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo diena. Pasakojama, kad mirus Jėzaus Motinai Marijai apaštalai budėjo prie jos kapo. Petras išvydo, kaip Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę patikrinti karstą, apaštalai Marijos kūno neberado – karste buvo tik daugybė gražių gėlių. Marijos Dangun ėmimo dogma paskelbta tik 1950 m., tačiau liturginis šio įvykio minėjimas žinomas nuo V amžiaus.
Kiekvienais metais Lietuvos bažnyčiose rengiami iškilmingi Žolinės atlaidai. Bažnyčiose šventinamos vaistingos laukų žolelės, gėlės, javai ir daržovės.
Tautiniais rūbais pasipuošusios (iš kairės) UAB „Trakų kooperacijos prekyba“ direktorė Adelė Gedminienė, poetė Teresė Balkutė-Zolotuchinienė, Tiltų kaimo ūkininkė Laima Kamaitienė
Žolinės procesijoje dalyvavo UAB „Trakų kooperacijos prekyba“ direktorės pavaduotojas Liudvikas Gliebus (centre) su žmona Virginija ir Trakų neįgaliųjų užimtumo centro direktorius Juozas Norinkevičius
Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Kvedaravičius su žmona Sonata bei vaikais Kasparu ir Uršule
Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė dr. Asta Kandratavičienė
Nuotr. iš asmeninio A. Kandratavičienės archyvo
Kermošiaus akimirka
Dominykos Semionovės nuotr.
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
Autorės nuotr.
