Vamzdeliai, kriauklelės, spiralės ir daugybė kitokių formų – šiandien ruošiant sočius pietus ar vakarienę galima eksperimentuoti su begale skirtingų makaronų rūšių. Turbūt retas paprieštarautų, kad šiandien be jų neįsivaizduojama ne tik itališka, bet ir lietuviška virtuvė – tautiečiai atranda ir pilno grūdo, kietųjų kviečių ar beglitimius makaronus bei naujas jų formas. Daug erdvės improvizacijai suteikia „Cannelloni“ vamzdeliai, kuriuos galima užpildyti tiek mėsos įdaru, tiek gardžiausiomis sezoninėmis daržovėmis ar sūriu.
Nors lietuviai makaronus į savo virtuvę įsileidžia šiek tiek rečiau nei jų gamybos virtuozai italai, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi kasmet augančius makaronų pardavimus. Dėl savo universalumo jie lengvai pritampa lietuviškoje virtuvėje, pavyzdžiui, pagardinti lietuviškomis voveraitėmis ar baravykais.
„Galima išskirti ne vieną priežastį, kodėl makaronai vis patrauklesni lietuviams. Jie lengvai dera su įvairiausiais padažais, yra greitai paruošiami ir suteikia šaltuoju sezonu taip reikalingos energijos. Makaronų gaminimas gali tapti puikiu savaitgalio ritualu. Geriausias pavyzdys – vamzdeliai „Cannelloni“, kuriuos gaminti kartu gali visa šeima“, – sako E. Dapkienė.
Šefas Gian Luca Demarco sako, kad šie lazanijos pusbroliai Italijoje – tikra šventinio stalo kulminacija. Kai kuriuose regionuose be jų neapsieina Kalėdų ar Velykų pietūs, o „Cannelloni“ skonis kiekvieną italą nukelia į vaikystę ir močiutės virtuvę. Jis pabrėžia, kad šią pastą atranda ir jaunoji italų karta. Vis tik, „Cannelloni“ gaubia itališko sakralumo aura: jie dažniau gaminami savaitgalį, susibūrus visai šeimai, o procese dalyvauja net patys mažiausieji.
„Ši pasta skaičiuoja jau kelių šimtų metų istoriją, tačiau pirmiausia tai buvo saldus patiekalas, įdarytas plikytu kremu. Tik vėliau jam „prikibo“ tradiciniai pastos priedai – špinatai, rikota, baklažanas, jautiena ir, žinoma, pomidoras. Septintajame ir aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje „Cannelloni“ tapo itališkos virtuvės mados klyksmu: kaip savo pagrindinį patiekalą juos reklamavo 18 iš 42 Romos restoranų“, – pasakoja Gian Luca Demarco.
Kadangi „Cannelloni“ vis dar naujiena daliai lietuvių, kai kurie galvoja, jog šią pastą prieš gaminant reikia apvirti. Gian Luca sako, kad tada pastą sunkiau įdaryti, ji lūžta. Anot pašnekovo, verčiau ruošiant „Cannelloni“ negailėti pomidorų ir bešamelio padažo. Taip pasta tvirčiau iškeps orkaitėje kartu su įdaru.
Itališka makaronų klasika – jautienos „Cannelloni“
Įdarui reikės: 1 kg maltos jautienos, 1 arbatinio šaukštelio alyvuogių aliejaus, didelio smulkiai supjaustyto svogūno, 4 smulkintų česnako skiltelių, 500 g pomidorų pastos su baziliku, žiupsnio cukraus ir 400 g „Cannelloni“ makaronų.
Padažui reikės: 50 g sviesto, 50 g kvietinių miltų, 600 ml pieno, 140 g minkšto ar tepamo sūrio, 140 g tarkuoto kietojo sūrio.
Pirmiausia, sausoje keptuvėje ant vidutinės ugnies apkepkite maltą jautieną kol ši apskrus. Atidėkite mėsą, o į keptuvę įpylę aliejaus apkepkite svogūną, kol jis suminkštės. Baigiant kepti svogūną, į keptuvę minutei sudėkite česnaką, o jam iš paskos – jautieną ir didžiąją dalį (apie 1 kg) pomidorų pastos. Palikite viską troškintis ant mažos ugnies apie 20 minučių ir įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių temperatūros.
Kol jautienos įdaras troškinasi, paruoškite baltąjį padažą. Nedidelėje keptuvėje išlydykite sviestą, o šiam užvirus maišydami lėtai suberkite miltus. Pamažu pilkite pieną ir gerai maišykite, kad nesusidarytų gumuliukai, ir maišydami pavirinkite padažą apie dvi minutes. Išjungę ugnį, įmaišykite minkštąjį sūrį ir uždenkite indą maistine plėvele.
Metas ruošti makaronus! Kepimo inde ar induose paskirstykite likusį pomidorų padažą, o į „Cannelloni“ makaronus arbatiniu šaukšteliu sudėkite mėsos įdarą. Užpildytus vamzdelius guldykite į kepimo indą, viršų apliekite baltuoju padažu ir apibarstykite kietuoju sūriu. Viską pašaukite į orkaitę ir kepkite apie 40-45 minutes.
Jei makaronų pagaminote daugiau, ne bėda – jų nebūtina iškart iškepti. Leiskite paruoštiems kepimui makaronams atvėsti, o tada kepimo indą apvyniokite maistine plėvele ir laikykite šaldiklyje. Kai nebus laiko ar noro gaminti, tereikės ištraukti paruoštus „Cannelloni“ iš kameros, šiek tiek atšildyti ir maždaug 50 min. pašauti į orkaitę.
Ne mažiau klasikinė vegetariška alternatyva iš rikotos ir špinatų
Pomidorų padažui reikės: 3 arbatinių šaukštelių alyvuogių aliejaus, 8 smulkintų česnako skiltelių, arbatinių 3 šaukštelių cukraus, 2 arbatinių šaukštelių raudonojo vyno acto, 3 skardinių konservuotų smulkintų pomidorų, šviežio baziliko.
Padažui reikės: 500 g maskarponės, 3 arbatinių šaukštelių pieno, 85 g tarkuoto kietojo sūrio ir 2 pjaustytų mocarelos gabalėlių.
Įdarui reikės: 1 kg špinatų, 100 g tarkuoto kietojo sūrio, 500 g rikotos sūrio, žiupsnio tarkuoto muskato riešuto ir 400 g „Cannelloni“ makaronų.
Pradėkite nuo pomidorų padažo ruošimo: didelėje keptuvėje įkaitinkite aliejų ir minutę apkepkite česnaką. Supilkite actą, cukrų bei konservuotus pomidorus ir vis pamaišydami palikite troškintis apie 20 minučių. Pabaigoje sudėkite baziliką ir padalinkite padažą tarp dviejų – ar daugiau – kepimo indų. Dubenyje sumaišykite maskarponę ir pieną – tai bus antrasis patiekalo padažas. Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių temperatūros.
Špinatus sudėkite į koštuvą ir nuplikykite verdančiu vandeniu – jei viskas netelpa į indą, kartokite procedūrą kelis kartus. Kai špinatai atvės, rankomis nusunkite perteklinį vandenį, stambiai supjaustykite špinatus ir sumaišykite su rikota ir kietuoju sūriu. Mišinį pagardinkite druska, pipirais ir muskato riešutu.
Kol orkaitė kaista, įdarykite makaronus rikota ir špinatais. Tą galite daryti konditeriniu maišeliu arba nukirpę paprasto plastikinio maišelio kampą. Kita vertus, sudėti įdarą puikiausiai galima ir paprastu šaukštu. Pripildytus „Cannelloni“ rikiuokite kepimo inde ir užklokite maskarponės padažu, mocarelos griežinėliais ir kietuoju sūriu. Pašaukite į orkaitę ir kepkite apie pusvalandį ar kiek ilgiau – prieš patiekdami palaukite bent 5 minutes, kad makaronai atvėstų ir įgautų tvirtesnę tekstūrą.