Pranas Surintas prie savo puoselėjamų hortenzijų. Asmeninio archyvo nuotr.
Apie hortenzijas dažnai galima išgirsti, kad šios gėlės – sodininkų favoritės. Jos pasižymi spalvingais ir dideliais žiedais, suteikdamos neišdildomą įspūdį sodui. Jų grožiui negali atsispirti ir Trakų rajone gyvenantis 61-erių Pranas Surintas, kuris sodininkyste užsiima jau 30 metų.
Pranas neslepia, kad į jo kiemą atvykę svečiai lieka apstulbę. Pas jį vazone auga milžiniško dydžio hortenzija, skaičiuojanti daugiau nei 10 metų. Svečiai klausia Prano, kaip šis sugebėjo vazone užauginti šitokio dydžio grožį, o Pranas jiems atsako taip: „Tai yra preciziškas darbas.“
Sodininkyste užsiima 30 metų
Savo gabumus sodininkystės srityje Pranas su žmona pradėjo lavinti dar prieš 30 metų. Tuo metu jis hortenzijų neaugino, užsiėmė tik daržovių auginimų. Tad pirmosios pasodintos daržovės buvo bulvės. Pranas prisipažino, kad jos šeimai labai greitai pabodo ir jie pradėjo dairytis po naujus horizontus.
„Tada norėjome savaip apželdinti sklypą, tai galima sakyti, kad tai darome nuo pirmųjų dienų. Pirmasis pasirinktas augalas buvo tujos“, – sakė jis.
Vyras pridėjo, kad nors tuo metu buvo „sodininkystės naujokai“, bet viską darė savo rankomis. Jie neturėjo jokio plano ar projekto, neturėjo ir žinių ar patirties. Tačiau didelis noras nugalėjo – kartu su žmona Pranas vis pirko naujus augalus, sodino juos, laistė, rūpinosi, o jeigu prireikdavo – persodindavo. Įdėtas darbas šeimai atsipirko.
„Sukūrėme sklypą, kuris buvo tikrai neblogai sutvarkytas. Pas mus atvažiavę pažįstami giria sodybą, esame net iš savivaldybės apdovanojimą už gražiausią sodybą gavę“, – džiaugėsi jis.
Svajojo auginti rožes
Pranas neslėpė, kad pasinėrus į sodininkystę, jį ir žmoną apėmė azartas. Kieme norėjosi auginti pačius įvairiausius augalus ir susikurti sau tarsi mielą oazę nuo aplinkinio šurmulio. Dėl to procesas truko ilgai – kartu jie sodino spygliuočius ir lapuočius augalus. Taip pat nepamiršo ir žydinčių gėlių.
„Per tiek metų, kiek praėjo, labai daug augalų atnaujinome, pašalinome, dar kitus pradėjome auginti naujai“, – pasakojo vyras.
Jis pridėjo, kad žydintys augalai – vieni gražiausių. O svajonė buvo tokia, kad sodas būtų kupinas rožių žiedų. Rožių sodinimas ir rūpestis jomis atėmė tikrai nemažai pastangų, mat augalas – lepus. Pranas papasakojo, kad nors ir kaip jis svajojo apie kieme plytintį rožyną, tačiau jo svajonė neišsipildė: „Tuo metu dar nebuvo tokios pasiūlos, interneto, tad ką radome, tą nupirkome. Būtumėte matę, kaip jas sodinome: kasiau didelę duobę, tada pylėme įvairiausių sluoksnių žemes, norėjome, kad tik jos žydėtų. O bėda buvo ta, kad Lietuvos žiemos joms yra netinkamos… Kaip dabar atsimenu, mes turėjome tokią gražią, aukštą, geltoną rožę prie terasos. Tačiau atėjus pavasariui ji neišgyveno.“
Pamilo hortenzijas
Visgi, praradimai neretai veda prie naujų atradimų. Taip nutiko ir Pranui, kuris po stulbinančios rožės netekties atrado hortenzijas. Vyras neslėpė, kad šis augalas jį pavergė. Jis, nors ir netiki horoskopais, tačiau netgi atrado sąsają tarp savęs ir šių augalų: „Horoskopai sako, kad Svarstyklių ženklui hortenzijos labai tinka.“ Tačiau jis prisipažino, kad ir su šiais augalais buvo visko. Pranas pateikė pavyzdį – didžialapes hortenzijas, kurios yra žinomos kaip lepios gėlės, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio.
„Jeigu tu hortenzijų žiemą gerai neuždengsi – gali pamiršti apie jų grožį. O tas mano vazonas su hortenzijomis yra sunkus, bet pamačius, kad prognozuojamos šalnos, – vis tampome jį į garažą. Nenorime, kad pumpurai nušaltų.“
Nors darbas gali būti varginantis, bet prižiūrint hortenzijas – jos atsidėkoja. Pranas pasakojo, kad nėra didesnio malonumo, kaip matyti išsiskleidusius didžialapių hortenzijų žiedus. Pasak jo, šis vaizdas neprilygs niekam: „Pas mus yra ir šluotelinių hortenzijų, ir baltųjų, ir dar visokių, bet didžialapės hortenzijos yra maloniausios. Su jomis reikia pažaisti.“
Negaili savo laiko ir jėgų
„Žaidimai“ su augalais Pranui atima nemažai laiko. Jis pasidalijo, kad dėmesio augalams skiria kiekvieną dieną. Tačiau dabar jau grįžę po darbų gali ramiai prisėdę pasimėgauti savo įdėtu darbu.
„Rutina mūsų būdavo tokia, kad atsikeldavome penktą ryte, šokdavome į batus, padirbdavome sode ir tada jau važiuodavome į savo darbus. Grįžę po darbų, užkąsdavome ir taip dirbdavome iki tol, kol nusileisdavo saulė.“
Pranas Surintas prie savo puoselėjamų hortenzijų. Asmeninio archyvo nuotr.
Tiek laiko Pranas skiria augalams dėl to, nes nori, kad sodas džiugintų savo vaizdu. Tad ir didžialapę hortenziją vazone laisto kasdien. Jis tikino, kad hortenzijoms vanduo labai patinka. Pasak Prano, vanduo gali būti pagrindine ir geriausia hortenzijų trąša. Tiesa, jis pridėjo, kad naudoja ir įprastas hortenzijų trąšas.
„Dviračio aš neišradinėju, kokios trąšos yra prekyboje – tokias ir naudoju.“
Pašnekovas mano, kad augalas dažniausiai pats parodo, ko jam reikia. Pažvelgus į hortenzijų lapus, jų spalva gali išduoti, kad joms trūksta vandens ar trąšų.
Išdavė savo paslaptį
Dar vienas komponentas, kuriuo be trąšų ir vandens Pranas laisto hortenzijas, – jo paties gamintas raugas. Vyras mano, kad šis padeda jo numylėtinėms. Jis paaiškino, ko reikia, kad pasigamintų raugą ir ką su juo daro. Pasak jo, tai svarbu žinoti, norint gero rezultato.
„Mano raugas yra iš žolių. Tai dilgėlės, pienės ir dar visokios kitos žolės. Aš jų prisirenku pavasarį. Tas žoles užpilu vandeniu ir laikau uždaroje statinėje. Taip palieku būti apie dešimt dienų, bet nieko tokio, jeigu palaikoma ir dvidešimt dienų. Žinoma, kvapas iš jų ne koks, tačiau jis naudingas hortenzijoms. Vėliau pasisėmus to raugo, sumaišius jį su vandeniu ir palaisčius hortenzijas, galima tikėtis labai gero rezultato“, – paaiškino jis.
Taip hortenzijas Pranas laisto jau 10 metų. Anot jo, tai būdas, be kurio naudojimo jis savo hortenzijų šitaip žydinčių neįsivaizduotų.
Liepa SVIRSKAITĖ,
www.tv3.lt informacija
