Antrojo rugsėjo savaitgalio „Krembliai“ labai laukė. Tai turėjo būti vėl išvyka į Lenkiją dalyvauti net dviejuose grybavimo čempionatuose – tai gerai, tai įprasta. Betgi rugsėjo 6-oji dar ir komandos nario Mečislovo Grudinskio gimtadienis! Todėl penktadienį, po darbo dienos, į Lenkiją pajudėjo du automobiliai, o juose – septynetas iš Lietuvos: kapitonas Vytenis Daugudis, nariai Mečislovas Grudinskis, Kazys Godlauskas, Leonora Daugudienė ir komandos draugai Liucija Nenartavičienė, Lena Grudinskienė ir Edvardas Grudinskis.
Kelionė iki kurortinio Polianica Zdroj miestelio truko visa naktį. Nenuostabu – miestelis, kuriame gyvena apie 6 tūkst. gyventojų, yra toli, visai palei sieną su Čekija. Apylinkės kalnuotos, panašios į Italijos, miestelio centre įspūdingas parkas, didelė bažnyčia, daug gražios architektūros sanatorijų ir kitų pastatų priminė mūsų Druskininkus.
Lietuvos atstovai atvyko anksti. Dar valandžiukę buvo galima nusnūsti automobiliuose, bet ryte 7 val. (mūsų laiku 8 val.) visi jau buvo miestelio parko aikštėje ir laukė registracijos pradžios. Tik organizatorių nebuvo matyti. Teliko vaikštinėti po miestelį ir juo grožėtis, kol kone po pusvalandžio kažkuris pamatė stendą, o jame skelbimą apie tai, kad pradėti grybauti galima bet kuriuo metu ir prieš startą (kurio nebuvo) užsiregistruoti nereikia… Buvo parašyta, kad grybavusieji savo laimikius turi atnešti 16 val. Lenkijos laiku, o jau komisija skaičiuos KIEKVIENĄ grybą ir vertins jį 5 balų sistema ir kad grybaujama gali būti bet kur, bet kuriame apylinkių miške – konkreti vieta ar miškas nebuvo nurodyti.
Pasirodo, pradėti grybavimą buvo galima tik atvykus, bet nieko tokio, laiko buvo užtektinai. Aplink miestelį buvo matyti kalnai, apaugę miškais – tik rinkis. Na, septyniukė automobiliais pajudėjo į kalnus ir susirado gražų žalią mišką. Deja, jis buvo retintas, kirstas, šakos ir pusrąsčiai voliojosi tarp gervuogynų, avietynų, dilgėlynų ir įvairaus skersmens kelmų, o eiti aukštyn – žemyn reikėjo giliai į molingą perdžiūvusią žemę įspaustomis traktorių provėžomis.. . Todėl moteriškoji grybautojų pusė gana greitai išsikvėpė. O vyrai nepasidavė. Jie brovėsi pirmyn, kol užčiupo grybingą vietą ir grįžo jau turėdami ir baravykų, ir raudonikių. Gailėdami moterų, „Kremblių“ džentelmenai nuvežė jas į kitą mišką, manydami, kad jame grybų ras visi, bet nuo plento mišką skyrė gili ir plati dauba, laimė, nors sausa. Užtat priversta šiukšlių, daugiausia stiklinių butelių. Daubą būtinai reikėjo įveikti. Leonora slystelėjo ir nuo stataus šlaito nusirito į dugną tarškindama tą nelemtą stiklo tarą. Viskas baigėsi gerai, neįsipjovus ir nesusižeidus, bet užsikabarojus aukštyn laukė lygiai tas pats. Visi juokėsi, kad pataikyta į miestelio sąvartyną, įrengtą kažkodėl miške. Išvis Lietuvos miškai žymiai švaresni (garbė tautiečiams), negu kitose „Kremblių“ lankytose šalyse, bet tokio vaizdo dar nė vienam nebuvo tekę matyti. Tad teko grįžti į pirmąjį, gana švarų mišką, iš kurio vyrai ir vėl grįžo su laimikiais.
Tačiau paaiškėjo, kad nė vienas jų medalio negaus, nors niekas nesurinko daugiau grybų už Mečislovą, Kazį ir, žinoma, Vytenį. Prie pilnų jų pintinių būriavosi žmonės, prašė leidimo nusifotografuoti su jomis, nes ir visoje Lenkijoje sausa, grybų, juoba baravykų, rasti nemenka problema. Tačiau medaliai buvo skirti tiems, kurie paruošė geriausias stalo kompozicijas grybų ir grybavimo tema. O joms užteko vos vieno ar keleto grybukų, nes svarbus buvo tik pats grybo eksponavimas, atskleidžiant pasirinktą su grybavimu susijusią temą. Įdomu, įspūdinga, buvo matyti, kiek daug į kai kuriuos kūrinius įdėta darbo. Tik tai – ne „Kremblių“ formatas. Tad vyrai atsiėmė jiems skirtas vertingas dovanas už surinktų grybų kiekius ir komanda su draugais išvyko į Čekiją švęsti Mečislovo gimtadienio.
Sekmadienio, rugsėjo 7-osios rytą „Krembliai“ su draugais sutiko jau Venglinco mieste, kuriame vyko XXIX-asis Europos grybavimo čempionatas. Venglincas yra prie Lenkijos sienos su Vokietija, iki jo teko įveikti dar apie 200 km. Susirinkusiems grybautojams buvo skirti 3 autobusai, o organizatoriai sprendė, kas kuriuo vyks, taip išskirstydami gimines, draugus ir pažįstamus. Tad Mečislovas ir Vytenis atsidūrė 1-ąme, Kazys – 2-ame, o Leonora su Liucija trečiame. Autobusai vežė į skirtingus miškus. Be to, grybauti buvo galima tik su organizatorių kiekvienam dalyviui skirta numeruota pintine.
Pačios grybavimo varžybos truko 4 valandas – nuo 8 val. iki 12 val. Lenkijos laiku.
Organizatoriai dalyviams padalino žemėlapius, nurodančius vietą, kurioje rekomenduojama grybauti – tai buvo svarbu dėl lengvesnio orientavimosi, bet šiaip leista grybauti kur kam patinka. Ir jei Kazys ir Leonora su Liucija nurodymų laikėsi, tai Vyteniui ir Mečislovui miške judėjimo taisyklių nėra. Jie lėkė taip, kad Vytenis vos sugrįžo (bet sugrįžo) į susitikimo vietą. Gi Mečislovas, atėjus laikui sukti atgalios, susivokė nežinia, kur esąs. Vienok jis susirado geležinkelį ir susigaudė, kad miestas jam jau gerokai arčiau, negu grybautojų autobusas, todėl nuėjo ne į autobuso vietą, o tiesiog atgal į miestą – palei geležinkelį. Tai reiškia, po grybavimo jam teko įveikti pėsčiomis dar apie 16 km. Mečislovas įlipo į grįžtantį savo autobusą likus važiuoti vos puskilometriui. Grybavimo kolegos autobuse Nr. 1 plojo tokiai ištvermei, o Venglinco geležinkeliui suteikė Mečislovo vardą. Kiti grybavo be nuotykių, pasiklydusių nebuvo.
Žinoma, miškai, kaip ir grybautojai, nebūna vienodi. Tad vieniems sekėsi geriau, kitiems blogiau, bet „Kremblių“ vyrai negalėjo skųstis – grybų rado tikrai daug.
Labai pradžiugino žinia, kad Kazio Dodelausko (taip pervardintas Godlauskas) rastasis baravykas svėrė net 600 gr. ir iš visų šiame Europos grybavimo čempionate rastų baravykų buvo pats didžiausias!
Tačiau visi rezultatai turėjo paaiškėti tik 18 val. Lenkijos laiku, o tiek laukti mūsiškiai negalėjo. Planuojama kelionės atgalios (su stabtelėjimais degalinėse) trukmė – apie 11 valandų, ir tai su sąlyga, kad neįvyks nieko nenumatyto. Antai prieš savaitę grįžtant iš Lenkijos teko porą valandų stovėti greitkelyje dėl įvykusios avarijos. O juk pirmadienis visiems darbo diena. Užtat nieko daugiau neišsiaiškinus teko išvykti. Tai, aišku, ne bėda – juk po savaitės, rugsėjo 14 d. į grybavimo olimpiadą, rengiamą Paluknyje, atvyks svečių – šiųmečio Europos grybavimo čempionato dalyvių ir viskas paaiškės. O kol kas savaitgaliu galima tik pasidžiaugti.
Leonora DAUGUDIENĖ,
„Kremblių“ komandos narė
Vytenio Daugudžio nuotraukos
