Irklavimo tradicijoms Trakuose jau daugiau nei pusė amžiaus. Čia 1930 m. buvo įkurtas jachtklubas, Lietuvos irklavimo sportą išgarsino pokariu atsiradusi „Žalgirio“ bazė, o „Dinamo“ bazė galiausiai tapo Lietuvos olimpinio centro Trakų baze. Ir mūsų dienomis Trakuose tebepuoselėjamos irklavimo tradicijos, čia besitreniruojantys sportininkai džiugina savo pasiekimais. Apie dabartinius irklavimo sporto iššūkius „Trakų žemė“ kalbasi su Lietuvos irklavimo federacijos vyriausiuoju rinktinės treneriu Mykolu MASILIONIU.
Gal prisimintumėte savo kelią į didįjį sportą?
Irklavimo karjera prasidėjo Onuškyje, kuriame buvo suburta jaunuolių, norinčių išbandyti šią sporto šaką, grupelė. Beveik dvylika metų treniravausi pas trenerį Vladislovą Sokolinskį. Gyvenau Onuškyje, tad į Trakus, kur vyko treniruotės, pirmus šešerius metus važinėjau viešuoju transportu, o vėliau tapo lengviau – būdamas aštuoniolikos gavau vairuotojo pažymėjimą, įsigijau automobilį ir juo važinėjau dar šešerius metus. Apmaudu, kad brangstantis viešasis transportas dabar yra viena iš kliūčių norinčiam sportuoti jaunimui iš tolimesnių miestelių. Dirbdami su treneriu Vladislovu Sokolinskiu pasiekėme aukštų rezultatų. Amsterdame 2012 m. vykusiame pasaulio čempionate dviviečių porinių valčių klasėje su kauniečiu Gyčiu Ruzgiu užėmėme IV vietą. Pasaulio čempionate Pekine 2007 m. vienviečių valčių klasėje užėmiau V vietą. Lietuva tuo metu dar nebuvo pasiekusi tiek, kiek dabar, tad tuomet šie rezultatai buvo pakankamai geri.
Kaip dabar atrodo Lietuvos irklavimo sportas? Kokie pasiekimai 2015 m.?
Lietuvos akademinio irklavimo situacija tikrai džiugina. 2015-ieji buvo labai dosnūs medalių ir gerų vietų. Paskutinės varžybos vyko Prancūzijoje. Jose iškovoti penki kelialapiai dešimčiai irkluotojų į olimpines žaidynes. Šie rezultatai rodo puikų viso sezono darbą. Pasaulio čempionate dviviečių porinių valčių klasėje Rolandas Maščinskas ir Saulius Ritteris iškovojo sidabro medalį. Mindaugas Griškonis vienviečių valčių klasėje pelnė bronzos medalį. Lietuvos irklavimo istorijoje tai pirmas kartas, kuomet vienvietėje pasaulio čempionate yra iškovotas medalis. Pasaulio čempionate keturviečių porinių valčių klasėje VI vietą iškovojo Žygimantas Gališanskis, Martynas Džiaugys, Dominykas Jančionis ir Aurimas Adomavičius. Šiai įgulai tai buvo pirmas debiutas pasaulio čempionate. Moterų dviviečių porinių valčių klasėje Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė iškovojo V vietą, o Lina Šaltytė tapo aštunta. Šios komandos iškovojo kelialapius ir vyks į olimpines žaidynes Rio de Žaneire (Brazilija).
Ar jau žinoma, kiek Lietuvos irkluotojų dalyvaus 2016 m. Brazilijoje vyksiančiose olimpinėse žaidynėse?
Žinomi irkluotojai, kurie kelialapius iškovojo 2015 m. Tebėra galimybė dar vienai komandai būti kvalifikuotai 2016 m., jei ji gegužės mėnesį per papildomą kvalifikacinę regatą pateks tarp dviejų pirmų komandų.
Jūs dirbate įvairiose pasaulio vietose vykstančiose stovyklose, tačiau nuolatos sugrįžtate į Trakus. Ką čia veikiate?
Visi sako, kad Trakai yra irklavimo sostinė. Tai galiu pakartoti ir aš, nes pasaulis mini Trakus kaip vieną iš geriausių irklavimo bazių, turinčią kitoms valstybėms niekuo nenusileidžiančią akvatoriją. Trakuose vyksta visas darbas po stovyklų. Grįžta rinktinė ir vyksta treniruotės. Dirbame su visomis išvardytomis olimpinėmis komandomis ir dar stengiamės palaikyti pastovų jaunųjų būrelio lygį.
2014 m. Trakų irkluotojams buvo atitaisyta skriauda ir grąžintas viešbutis bei dar vienas pastatas. Kaip Jums atrodo Lietuvos olimpinio sporto centro Trakų bazės dabartinė materialinė padėtis, ko jai trūksta?
Manau, kad Trakų bazė keičiasi į gerąją pusę. Nuo tada, kai ji buvo atiduota sportui, nuveikta daug darbų, ji tarsi tampa ir sporto namais, adaptuojasi prie tokio sportinio gyvenimo, kokio mums reikia. Mes išsakome pageidavimus, o vadovybė stengiasi juos įvykdyti. Galiu pagirti, ji labai gerai įvykdo tuos mūsų norus, pageidavimus, nes jų vis mažėja. Dėkoju Jiems už bazės infrastruktūros gerinimą.
Gal pakomentuotumėte šiemet vyksiantį Europos jaunių čempionatą?
Europos jaunių čempionatas vyks liepos mėnesį Trakuose. Iš Lietuvos tikrai turėsime keletą tikrai stiprių komandų. Gal net turėsime galimybę pasidžiaugti medaliais. Renginys organizuojamas sklandžiai, Lietuvos irklavimo federacija turi organizacinės patirties.
Ko vis tik reikia, kad Lietuvoje būtų daugiau irklavimo čempionų, kad pasiektume dar geresnių rezultatų?
Jau būtų galima nebevardyti tokių dalykų kaip pinigai, nes jų niekada nebus per daug. Reikėtų žvelgti į sistemą, skatinti, kad vidurinėse mokyklose vyktų centralizuoti užsiėmimai. Ir ne tik irklavimo, bet ir kitų sporto šakų. Tai būtų didelė parama Lietuvos sportui.
Kur dar Lietuvoje ruošiami irkluotojai?
Jie ruošiami didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, irklavimo plėtrą skatina ir nauji centrai –
Kupiškis, Telšiai. Prie naujų centrų kūrimo daug prisideda Lietuvos irklavimo federacija, jos prezidentas Dainius Pavilionis. Puikiai matyti jų veikla, išties geras organizacinis darbas.
Kas gali būti irkluotoju?
Labai sunku atskirti, kas bus geras irkluotojas, nes yra sunkiasvorių ir lengvasvorių, moterų ir vyrų grupės. Tad tiek ir mažo ūgio mergaitės, tiek ir labai didelio ūgio mergaitės ar berniukai gali būti irkluotojais ir realizuoti save tam tikroje valčių klasėje. Visi norintys turi mėginti. Šiuo metu į grupes yra priimami visi norintys, nėra jokios papildomos atrankos, tiesiog vienus stengiamasi nukreipti į didįjį sportą, o kitus tiesiog lavinti fiziškai, kad sveikata būtų geresnė.
Trakuose irklavimo užsiėmimai vyksta ne tik Lietuvos olimpinio sporto centro Trakų bazėje, bet ir buvusioje „Nemuno“ bazėje?
Išties jaunieji irkluotojai turi galimybę treniruotis ir „Nemuno“ bazėje. Ten sąlygos minimalistinės, nėra pakankamai inventoriaus, treniruoklių salių, kur vaikai galėtų fiziškai stiprėti, bet vasarą visiškai pakanka ir šios bazės. Mokomąjį treniruočių kompleksą veda treneriai Sigitas Klerauskas ir Arvydas Šumskas.
O koks yra irkluotojo gyvenimas?
Didelę irkluotojo gyvenimo dalį užima treniruotės. Rytinė treniruotė nuo 8.30 val., po jos poilsio pertrauka, o 16.00 val. antra treniruotė. Varžybų periodu irkluotojo gyvenimas šiek tiek palengvėja, nes sumažėja treniruočių skaičius. Treniravimasis priklauso nuo sportininko lygio. Jeigu tai didelio sportinio meistriškumo sportininkas, jam yra keliami aukščiausi tikslai, stengiamasi palaikyti treniruočių intensyvumą. Aišku, su jaunesniais irkluotojais darbas yra normuojamas atsižvelgiant į jų nuovargį, atsigavimą.
Ar dienotvarkėje lieka laiko išvykoms, pramogoms?
Tokiems dalykams sportininkai skiria laiko po sezono. Niekada nedraudžiame nedidelių išvykų, o didesnių vengiama, nes nukentėtų treniruočių ciklai.
O kaip pavyksta treniruotes ir mokymąsi suderinti jauniems irkluotojams?
Didelio užsispyrimo dėka jaunimas suspėja visur. Po pamokų vyksta į treniruotes, sportuoja savaitgaliais. Kai nori, visur spėji.
Dėkojame už suteiktą dėmesį, lauksime žinių iš olimpiados.
Kalbėjosi
Irma Stadalnykaitė
Juozo Vercinkevičiaus nuotr.
