Pasaulyje nuolat atliekami finansinio raštingumo tyrimai. Jie ekspertų kol kas nedžiugina, nes parodo, jog žmonės vis dar pasižymi žemu finansiniu raštingumu. Nors Lietuvoje pastebimas finansinio raštingumo lygio kilimas, vis tiek jis dar nėra pakankamas.

Džiugina tas faktas, jog  atsakingos institucijos į tai nežiūri  abejingai ir nuolat pasirodo vis naujos iniciatyvos skatinančios išmokti tvarkyti savo finansus ir nebijoti investuoti.  Tai reiškia, jog anksčiau žmonės vien žodžio investavimas bijoję kaip baubo, šiandien vis drąsiau suvokia, jog tai nėra vien tik sukčių pasaulis.

Kaip pradėti investuoti?

Kaip minėjome, Lietuvoje pastebimas stabilus didėjantis žmonių raštingumas, tuo pačiu suintensyvėjo ir investavimas. Ypač suklestėjo nekilnojamo turto projektai. Tokia tendencija pastebima daugiau Y kartos žmonių tarpe. Vyresnio amžiaus žmonės vis dar bijo investavimo. Tikrai visai be reikalo. Juolab, kad bet kurioje investavimo platformos internetinėje svetaine nesunkiai randama investavimo skaičiuoklė leidžia bent jau apytiksliai paskaičiuoti, kiek tai jums kainuos ir ką uždirbsite.

Taigi, kaip pradėti investuoti? Schema gana paprasta:

• Pasirinktoje investavimo platformoje susikurkite savo investuotojo paskyrą. Tereikės nurodyti kontaktus ir susipažinti su naudojimosi taisyklėmis.
• Tuomet reikės atlikti tapatybės patvirtinimą per platformoje pasiūlytą sistemą. Tuo pačiu pasipildysite sąskaitą ir pasiruošite investavimui. Neišsigąskite, investuoti galima pradėti vos nuo 100 eurų.
• Susipažinkite su aktyviomis investicijomis ir išsirinkite sau priimtiniausią projektą. Tereikia tik paspausti ant pasirinkto projekto mygtuko. Be abejonės, nepamirškite susipažinti su to investavimo projekto galimybėmis ir rizikomis.
• Teliks laukti rezultatų. Paprastai kartą į ketvirtį projekto savininkas moka palūkanas, o investicijos laikotarpio gale grąžina visą investiciją. Uždirbti pinigai leis investuoti didesnę sumą.

Baimė prisiimti atsakomybę

Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad net 55% žmonių mano, jog jų finansinė būklė priklauso nuo finansinės padėties šalyje. 8% mano, jog tam daro įtaką šeimos aplinka, sakykim sutuoktinio ar tėvų uždirbami pinigai. Ir tik 4 iš 10 žmonių supranta, jog asmeninė finansinė padėtis priklauso nuo paties asmens įgūdžių ir kompetencijų. Bankų darbuotojai ir finansų analitikai dėl to kaltina per mažą finansinio raštingumo projektų inicijavimą. Tuo tarpu, psichologai – psichoterapeutai sako, jog tai rodo paprasčiausią baimę prisiimti atsakomybę.

“Prisiimti atsakomybę reiškia prisiimti įsipareigojimą atsakyti už savo elgesį, pasirinkimus ir sprendimus.  Todėl didžioji dalis gyventojų, baimindamiesi neigiamų emocijų, gali rinktis neprisiimti atsakomybės dėl asmeninės finansinės padėties. Tačiau psichologinio atsparumo, kritinio mąstymo, finansinio raštingumo įgūdžių, tokių kaip planavimas, taupymas, išlaidų analizavimas, ugdymas gali padėti sumažinti nepagrįstas baimes ir sėkmingai suvaldyti savo finansų aitvarą“, – sako psichologė – psichoterapeutė  L. Bagdonavičienė.

Finansinio raštingumo lyderiai – Y karta

Nors finansinis raštingumas Lietuvoje, lyginant su išsivysčiusiomis pasaulio šalis, yra gana žemas, visgi turi savus lyderius. Be abejonės, tai Y karta. Tikrindami finansines Y kartos atstovų žinias atlikto tyrimo autoriai jiems uždavė klausimus, susijusius su infliacija, investicijomis ir palūkanomis. Lietuvoje jauni žmonės geriausiai supranta infliacijos poveikį. Tyrimo metu išaiškėjo, jog didelė dalis jaunų žmonių vertina tvarumo principų taikymą investuojant. Tai rodo, kad jaunimui svarbu taršos mažinimas, skaidri verslo veikla, rūpinimasis darbuotojų sveikata, lygių galimybių skatinimas ir kita. Finansų analitikai atkreipia dėmesį, kad šiandien tvarumas gali padėti sutaupyti, o investuojant – uždirbti daugiau. Jie deda daug vilčių, jog į tai atkreips dėmesį ne tik dar didesnė jaunų žmonių dalis, bet ir vyresnio amžiaus Lietuvos piliečiai.

PR