Apie žmogų geriausiai kalba jo darbai, jo veikla, paliktas pėdsakas gyvenime. Ilgametė kultūros darbuotoja Marija Algė Armalienė gali didžiuotis savo kultūrine veikla, atliktais darbais, užaugintais vaikais, ją supančiais vaikaičiais ir provaikaičiais. 1964 m. ji su vyru Petru, dukromis Vilija ir Neringa atvyko į Tiltų kaimą ir jame tvirtai įleido šaknis. Čia gimė sūnus Gintaris.
Marija Algė Armalienė (dešinėje) su dukra Vilija Babarskiene Pasaulio lietuvių dainų šventėje, 1998 m.
O ji gimė Marijos ir Juozapo Pranckų šeimoje 1932 m. gruodžio 7 d., Mergiškių kaime, Aukštadvario valsčiuje. Mokytojo šeima įtraukta pirmosios trėmimų bangos, 1941 m. birželio 14 d., atsidūrė Altajaus krašte. Tėtis dar Naujojoje Vilnioje buvo atskirtas nuo savų ir artimieji daugiau jo nematė. Siuvėja mama viena rūpinosi vaikais: Marija Alge, vyresne seserimi Alfreda ir jaunesniu broliu Gediminu. Nors tremtyje teko patirti daug vargo, kęsti nepriteklius ir šaltį, bet vaikystė visuomet atrodo šviesi, jeigu šalia yra patys artimiausi žmonės. Nusilpus mamos sveikatai, 1947 m. tetos iš Onuškio atvyko į tremties vietą ir Mariją Algę su broliu parsivežė į Lietuvą.
Onuškyje mokykloje Marija Algė dalyvavo saviveikloje, deklamavo eiles, dainavo ir šoko. 1954 m. baigusi vidurinę, dirbo Kareivonių ir Taučionių bibliotekose. Atvykusi į Tiltus, tapo Lieponių kaimo bibliotekos vedėja ir netrukus biblioteką perkėlė į Tiltus. M. A. Armalienė čia tapo aktyvia knygos šviesos skleidėja, įvairiapusio kultūrinio darbo organizatore. Ruošdavo naujagimių vardynas, pirmosios vagos šventę, kombainininkų palydas į laukus, rugiapjūtės pabaigtuves, palydas į armiją. Ją nuolat supo vaikai ir jaunimas, buvo suburti vaikų ir suaugusiųjų dramos kolektyvai, kurie kasmet paruošdavo vaidinimų, statydavo pjeses, komedijas, dramas, dalyvaudavo konkursuose ir apžiūrose. Geriausios kaimų audėjos, suburtos į „Keturnyčių“ klubą, ruošdavo audinių parodas, eksponuodavo audinius rajono, respublikos ir už jos ribų rengiamose parodose.
Marija Algė Armalienė (antra iš kairės) su Naujienų moterų ansamblio dalyvėmis, 1977 m.
Dirbdama bibliotekoje M. A. Armalienė ėmė garsėti etnine veikla. Subūrė Tiltų moterų etnografinį ansamblį, netrukus tokie ansambliai veikė Kalvių, Klepočių, Lieponių, Naujienų ir Vaikštenių kaimuose. Vykdavo bendros vakaronės „Skamba dainos manam kaime“. Iš jų ilgiausiai gyvavo ir labiausiai išgarsėjo Kalvių etnografinis ansamblis.
Kalvių-Lieponių etnografinio ansamblio 30-ies metų šventė Trakuose. Marija Algė Armalienė dešinėje, 1997 m.
Daugiau atsidėti šiai veiklai ansamblių vadovė galėjo nuo 1977 m., kai pradėjo dirbti Tiltų kultūros namų direktore, vėliau administratore, ansamblių vadove. Tuomet ruošė įvairias naujas programas, pradėjo dalyvauti rajono, tarprajoniniuose ir zoniniuose etnografinių kolektyvų konkursuose. 1978 m. tarprajoniniame konkurse „Ten, kur šokis ir daina, visada širdis jauna“ už programą „Vakarėlis“ pelnė prizą. 1986 m. prie Kalvių etnografinio ansamblio prisijungus Lieponių moterų ansambliui, tapo respublikinio konkurso „Ant marių krantelio“ laureatais, apdovanojimus pelnė respublikinėje bitininkų šventėje. Kalvių-Lieponių ansamblis daug metų dalyvavo tarptautiniuose autentiškos etninės muzikos festivaliuose „Skamba skamba kankliai“, tarptautiniuose folkloro festivaliuose „Baltika“, Pasaulio lietuvių dainų šventėse. Jungtinis ansamblis pripažintas geriausiu meno mėgėjų kolektyvu kaimo vietovėse 2000 m. ir pelnė aukščiausią apdovanojimą „Aukso paukštę“. Visa kultūrinė ansamblių ir jų dalyvių veikla įamžinta knygoje „Trakų rajono Kalvių ir Lieponių apylinkių tradicinė muzika“ (2008). Už šią veiklą M. A. Armalienė pelnė daug padėkos raštų, medalių, apdovanota kultūros žymūno ženklu, Kunigaikščio Vytauto Didžiojo I laipsnio diplomu ir medaliu, Kultūros ministerijos premija.
1997 m. M. A. Armalienė subūrė Tiltų vaikų etnografinį ansamblį, kuris vėliau išaugo į jaunimo ansamblį „Gelužėlė“. Šis ansamblis su savo programomis dalyvavo Lietuvių dainų, Pasaulio lietuvių dainų, Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventėse, Trakų kultūros rūmų ir tarptautiniuose projektuose „Ties via Baltica tautų giesmė“, Vilniaus apskrities vaikų ir moksleivių festivaliuose „Rytų Lietuvos žiedas“, respublikiniame vaikų ir moksleivių konkurse „Tramtatulis“.
O kiek dainų ir eilių skambėjo dirbant šį darbą su kitais dalyviais, kiek aplankyta kiemų, kiek išvaikščiota kelių ir takelių, siekiant įtraukti ir paskatinti gyventojus dalyvauti kultūrinėje veikloje. Ir dar reikia paminėti kiekvieną savaitgalį vykusius vakarėlius, šokių vakarus, vėliau diskotekas. Kai susirinkdavo jaunimo iš aplinkinių kaimų, salė būdavo sausakimša, vasarą šokiai vykdavo iki paryčių. O juk buvo laikas, kai Armalių šeima gyveno kultūros namų pastato antrame aukšte, tad kiek jiems reikėjo turėti kantrybės, kai nuo muzikos garsų ir kojų trepsėjimo nebuvo galima sumerkti akių ir tinkamai pailsėti.
Marija Algė Armalienė šiomis dienomis pažymi savo garbingą jubiliejų. Visą savo gyvenimą paskyrusi kultūrai, išliko nuoširdi, aktyvi, viskuo besidominti ir šiltai bendraujanti, tebeskaito laikraščius, žurnalus, knygas, lankosi kultūros renginiuose, minėjimuose, šventėse. Visuomet kupina gražių minčių, puikių idėjų, dalinasi savo įspūdžiais, suranda reikiamą žodį tinkamai įvertinti, pagirti ar patarti. Jubiliatės dienas praskaidrina socialinė darbuotoja Vilma Cikanavičienė ir gera draugė Veronika Ignatavičienė. Ją nuolat lanko vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai, ypatingai vasaromis jos namai būna pilni šurmulio, pasakojimų, juokų, žaidimų, įvairių užduočių, nes vasarą organizuojama artimų giminaičių stovyklėlė „Pas močiutę“, kuriai vadovauja dukra Vilija Babarskienė. Tuomet visas vaikų būrys vienu metu apsilanko bibliotekoje, skaito knygutes, žaidžia kompiuterinius žaidimus, dalyvauja renginiuose.
Didžiuojamės ir džiaugiamės Jūsų ryškia kultūrine veikla, mūsų krašto tradicijų ir papročių puoselėjimu, miela Marija Alge Armaliene, sveikiname sulaukus garbingo 90-ies metų jubiliejaus ir linkime laimės, geros sveikatos, šviesių ir ilgų gyvenimo metų. Tegul Jūsų namai visuomet būna ta vieta, kurioje gera visiems juose apsilankantiems, tegul visuomet juose skamba juokas ir dainos, o Jūsų neapleidžia noras visur dalyvauti ir skatinti viskuo domėtis kitus.
Elena Žilinskienė,
Trakų viešosios bibliotekos Tiltų filialo vyr. bibliotekininkė
