Prasidėjus virusų suaktyvėjimo sezonui ir šiek tiek sunegalavus vaikams, tėvai elgiasi skirtingai: vieni teigia, kad sloga ir nežymus kosulys – ne liga ir leidžia vaiką į darželį ar mokyklą, kiti gi iškart kreipiasi į gydytoją ir reikalauja išsamių tyrimų. Kaip elgtis, vadovaujantis sveiku protu, įgytomis žiniomis apie sveikatą ir tėviška nuojauta, pataria gydytojas Valerijus Morozovas. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pataria šiuo darganotu ir vis šaltėjančiu metu turėti namuose įvairių žolelių arbatų, medaus ir imbiero.
Trūkstant žinių, ką daryti, reikėtų kreiptis į gydytoją
Pasak gydytojo Valerijaus Morozovo, sunegalavus vaikui, patartina žinoti, ką daryti – to ilgainiui, pasitardami su gydytojais, išmoksta jauni tėvai, tačiau jei vis dar nežinoma, kaip elgtis, jei atsiranda grėsmingesnių požymių nei sloga, verta pasikonsultuoti su specialistu.
„Dėl kiekvienos vaiko slogos dažniausiai neinama pas gydytoją (nors būna išimčių). Dažniausiai kreipiamasi tada, kai atsiranda kosulys ar ausies skausmas, temperatūra, kai per kelias dienas vaikui nepagerėja, jis atrodo vangus, atsisako valgyti. Tuomet visada reikėtų gydytojo paklausti, kada tikėtis pagerėjimo, kokios galimos komplikacijos ir kada jau būtų galima vaiką leisti į ugdymo įstaigą. Rekomenduojama, kad vaikas, kuris sirgo virusine infekcija, eitų į ugdymo įstaigą tada, kai praeina dvi ramios dienos po paskutinio rimtesnio ligos simptomo (pakilusios temperatūros, stipraus kosulio ir pan.)“, – sako gydytojas.
Kita vertus, pasak specialisto, sloga slogai nelygi – jei ją nuvalius, sekreto iš nosies išbėga tik po kelių valandų, nėra kitų simptomų, o vaikas jaučiasi gerai, greičiausiai tai sloga, kuri atsiranda dėl temperatūrų skirtumo: toks vaikas nieko neužkrės, todėl gali lankyti darželį. „Tačiau jei sloguojantis vaikas blogai jaučiasi ir atrodo vangus, reikia, kad jis pasirgtų namuose. Svarbu ne simptomas – sloga, o bloga vaiko savijauta. Tėvai kaip niekas kitas gerai pažįsta savo vaikus ir gali pastebėti, kada jų savijauta bei elgesys skiriasi nuo įprastų“, – teigia V. Morozovas.
Kada tėvų elgesys, gydytojo požiūriu, netoleruotinas
Pasak gydytojo, jei stiprus kosulys neleidžia vaikui išsimiegoti, jis nenori žaisti, blogai jaučiasi, jokiu būdu negalima jo vesti į darželį ar leisti į mokyklą. „Tada vaikui reikia arbatėlių, inhaliacijų ir nuolatinio tėvų rūpesčio bei meilės. Labai blogai, jei sergančiam vaikui sugirdoma tablečių nuo temperatūros ar kosulio ir jis išleidžiamas į ugdymo įstaigą, nes mamai ir tėčiui šiandien darbe atsakinga diena ir nė vienas nenori pasilikti su mažuoju. Arba vaikui atsirado bėrimas, bet jis išleidžiamas į darželį, tikintis, kad auklėtoja to bėrimo po mažojo marškinėliais nepastebės“, – apie tėvų gudrybes pasakoja V. Morozovas.
Anot gydytojo, kartais mamos ar tėčiai, nuvedę vaiką į darželį ir pamatę kitą sloguojantį ar čiaudintį mažylį yra įsitikinę, kad jų atžala vėliau užsikrėtė būtent nuo to grupės draugo, bet tai tikrai ne visada tiesa. „Virusą vaikas galėjo pasigauti bet kur, o kolektyve jis socializuojasi ne tik bendravimo, bet ir imuniteto formavimosi prasme: susiduriama su virusų įvairove ir „treniruojamasi“ būti jiems atsparesniems. Tad sloga, kurią tik retkarčiais reikia išsipūsti, o vaikas jaučiasi gerai, nėra priežastis laikyti vaiką namuose“, – informuoja gydytojas.
Imbierų, medaus ir žolelių arbatų ieškoma vos atšalus orams
Kaip pastebi komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva, spalio–gruodžio mėnesiais, lyginant su vasaros laikotarpiu, imbiero šaknies pardavimai išauga net iki 70 proc. „Žmonės imbiero šaknį naudoja įvairiai – vieni mėgsta ruošti imbierų arbatą su medumi ir citrina, kiti ją naudoja gamindami rytietiškus patiekalus, treti vaisių glotnučius ir kokteilius. Dažnas citrusinių vaisių ir imbiero šaknies įsideda į krepšelį, kai kas nors šeimoje jau pajunta pirmuosius peršalimo požymius“, – sako ekspertė, kuri pažymi, kad per paskutines 6 savaites net 29 procentais išaugo ir česnakų pardavimai.
Rudenį taip pat pravartu apsirūpinti ir aromatingomis arbatomis, mėgautis jomis ne tik sirguliuojant, bet ir gurkšnojant žvarbiais rudens vakarais. „Turime platų asortimentą tradicinių lietuviškų žolelių, kurios vartojamos peršalus – čiobrelių, ramunėlių, liepžiedžių, pipirmėčių, įvairių jų mišinių, rinkinių, skirtų tiek vaikams, tiek suaugusiems. Galima rinktis pagal kiekvieno skonį: ir vaisines, ir miško uogų skonio, pagardintas šaltalankiais, ženšeniu, cinamonu, citrina, imbieru. Yra specialiai skirtų kosuliui palengvinti, taip pat įvairių uogų tyrių su žolelėmis, skirtų karštiems gėrimams pasiruošti. Tradicinių arbatų mėgėjai ras daugybę juodosios ir žaliosios arbatos rūšių su priedais ir be jų“, – vardina O. Suchočeva.
Ji priduria, kad šaltuoju metu namuose vertėtų turėti ir medaus. „Pirkėjams siūlome privačios „Rimi“ etiketės įvairių augalų žiedų medaus, taip pat „Rimi Basic“ augalų medaus, kurio kainos ir kokybės santykis tikrai maloniai nustebins, nes 1 kilogramas jo kainuoja tik 7,49 euro. Galima rinktis ir kitokį medų pagal savo skonį – ir iš Lietuvos bitynų, ir ekologišką, ir skystą, gardinti juo arbatas, kepinius, desertus ar tiesiog saikingai mėgautis vienu“, – pastebi komercijos operacijų vadovė.
