Gydytoja urologė Jonė Verikaitė
Skaičiuojama, kad prostatos vėžys – dažniausia vyrų piktybinė liga Lietuvoje. Ši liga kasmet diagnozuojama apie 2 tūkst. vyrų ir nusineša per 500 gyvybių. Kaip ir daugelio onkologinių ligų atveju, kovojant su prostatos vėžiu, esminis faktorius laikas – kuo anksčiau liga nustatoma tuo sėkmingesnio gydymo galima tikėtis.
„Aptikus pirmos stadijos prostatos vėžį, išgyvenamumas penkerius ir daugiau metų siekia beveik 100 proc., o vėlesnėse stadijose – tik apie 30 proc. Žinoma, tam įtakos turi ne tik ligos stadija, bet ir piktybiškumas, taip pat paciento amžius, gretutinės ligos“, – atkreipia dėmesį medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja urologė Jonė Verikaitė.
Kaip paaiškina ji, kad liga būtų aptikta laiku svarbu reguliarus tikrinamasis. Labiausiai suklusti turėtų tie, kurių šeimoje jau buvo prostatos vėžio atvejų ir vyrai sulaukę 50-ies metų amžiaus. Klastingą ligą išduoti gali ir keli simptomai – dažnas sunkus, o kartais ir skausmingas šlapinimas, padažnėjęs šlapinimasis naktį, susilpnėjusi šlapimo srovė. Retais atvejais pasitaiko ir kraujo šlapime arba spermoje. Visgi, svarbu paminėti, kad simptomai neretai pasireiškia tik ligai progresavus, tad reguliarus tikrinamasis yra geriausias būdas užbėgti ligai už akių.
Tiesa, susikoncentruoti vien į simptomus nereikėtų, gydytojos teigimu, labai panašūs simptomai yra ir kitos vyrų ligos – prostatos hiperplazijos. Tačiau pajutus panašius simptomus geriausia nedelsiant apsilankyti pas specialistą.
J. Verikaitės teigimu, vis daugėja tyrimų, kad ligai įtakos turi ir gyvenimo būdas. „Manoma, kad galimai didesnę riziką sirgti prostatos vėžiu turi vyrai, kurių kūno masės indeksas (KMI) viršija 30. Ne tik vėžio, bet ir daugybės kitų sveikatos sutrikimų prevencijai rekomenduojama laikytis sveiko gyvenimo principų – palaikyti fizinį aktyvumą, subalansuotai maitintis, užtikrinti, kad maisto racione būtų pakankamai daržovių ir vaisių“, – sako ji. Taip pat įtakos gali turėti ir rūkymas ar nesaikingas alkoholio vartojimas.
Svarbu paminėti, kad moksliškai įrodytų konkrečių prevencijos priemonių nėra, todėl efektyviausias būdas laiku užkirsti kelią piktybinėms prostatos ligoms – reguliariai tikrintis.
PSA tyrimas ir jo svarba prostatos vėžio prevencijai
Prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas itin dažnai naudojamas prostatos vėžio diagnostikoje. PSA yra baltymas, kurį gamina tiek vėžinės, tiek sveikos prostatos audinio ląstelės. Šis tyrimas klinikinėje praktikoje pradėtas taikyti daugiau nei prieš trisdešimt metų.
Tyrimas dažniausiai taikomas, kaip profilaktinė priemonė – imamas kraujas iš rankos venos į mėgintuvėlį, o procedūra užtrunka vos keletą minučių. PSA rodiklio padidėjimą kraujyje, kaip teigė gydytoja urologė J. Verikaitė, gali sąlygoti tiek prostatos vėžys, tiek daugelis nepiktybinių procesų. Gydytoja informuoja, kad PSA padidėjimas – tai indikatorius, jog galimai prasidėjęs vėžinis ir išsamesnis tyrimas yra būtinas.
„Labai žema PSA rodiklio reikšmė (<0.1 ng/ml) gali būti dėl hormono testosterono apykaitos sutrikimo. Vaistų, 5-alfa reuktazės inhibitorių (dutasteridas, finasteridas), poveikio metu PSA mažėja, todėl labai svarbu informuoti gydytoją apie vartojamus vaistus“, – paaiškino gydytoja.
Vis dėlto, atlikus tyrimą ir pastebėjus, kad PSA rodikliai padidėjo, svarbu nenumoti ranka ir kreiptis į gydytoją dėl tolimesnių tyrimų. PSA baltymo tyrimą Lietuvoje atlikti galima nemokamai vyrams nuo 50 iki 69 metų imtinai dalyvaujant Prostatos vėžio prevencijos programoje.
Artėjant lapkričiui, dar žinomam kaip vyrų sveikatos mėnuo, medicinos diagnostikos ir gydymo centras „Hila“ du spalio savaitgalius viename sostinės prekybos centrų kvietė vyrus nemokamai atlikti PSA tyrimą ir pasitikrinti dėl galimo prostatos vėžio. Du šeštadienius vykusios iniciatyvos metu paimta beveik 80 kraujo mėginių. Iš jų, gavus tyrimų rezultatus, kas dešimtame nustatyta padidėjusi prostatos specifinio antigeno reikšmė.
Kaip pasiruošti PAS tyrimui?
– rekomenduojama 48 valandas iki tyrimo neturėti lytinių santykių (ejakuliacijos), aktyviai nesportuoti ir nevažiuoti dviračiu;
– pacientai neturėtų atlikti PSA kraujo tyrimo, jeigu serga ūmia šlapimo takų infekcija, yra peršalę, karščiuoja – tokiu atveju tyrimą reikėtų atidėti. Nors nėra tikslių rekomendacijų, persirgus šlapimo takų infekcija, prostatos tyrimą rekomenduojama atlikti po pasveikimo praėjus ne mažiau kaip 2–8 savaitėms;
– maistas, pasak gydytojos, neturi įtakos PSA tyrimo rezultatams, todėl leidžiama būti pavalgius prieš kraujo tyrimą.
Visi šie veiksniai, išskyrus maistą, gali turėti įtakos PSA žymens laikinam padidėjimui.
