Kad ir kaip norėtųsi daugeliui nebegalvoti apie COVID-19 pandemiją, visgi tenka žiūrėti tiesai į akis – koronavirusas Sars-Cov-2 apsigyveno žmonių pasaulyje ilgam. Ar galime būti ramesni, stebėdami naująją omicron atmainą? Tikriausiai. Simptomai, kuriuos sukelia šis koronaviruso variantas tikrai primena daugelį įprastų sezoninių „peršalimo“ simptomus sukeliančių virusų. Visgi, yra ir nemažai skirtumų.
Neretai koronaviruso infekcija praeina ir be temperatūros, tačiau kartais karščiuojama ir kaip susirgus gripo virusine infekcija – virš 38*C ir daugiau. Neabejotinai didžioji susirgimų banga kils šaltuoju rudens žiemos metu, bet pasaulio sveikatos ir užkrečiamų ligų organizacijos fiksavo COVID-19 infekcijos pasireiškimą ir pavasarį bei vasaros mėnesiais. Ir Lietuvoje turėjome mirčių nuo COVID-19 ligos balandžio ir gegužės mėnesiais. O 10 proc. (kai kur mokslinėje literatūroje nurodoma ir virš 70 proc.) žmonių po persirgimo išliekantis pusmetį ir net metus pokovidinis sindromas (stiprus nuovargis, ilgalaikis kosulys, dusulys fizinio krūvio metu, dėmesio ir atminties sutrikimas) – išskiria šį virusą iš bendros viršutinių kvėpavimo takų virusinių infekcijų grupės. Komplikacijų ir mirčių nuo senai žmonių visuomenėje gyvenančio gripo viruso – suskaičiuojama ženkliai mažiau, tačiau ir šis gali sukelti pasekmes – plaučių uždegimą, širdies raumens pažeidimą, kuris gali sukelti net ūminį širdies nepakankamumą, apriboti darbingumą pusmečiui ar ilgiau.
Kaip užsiminiau, simptomai, užsikrėtus Sars-Cov-2, primena paprastą virusinę infekciją – dažniausiai tai bendras silpnumas, akių, gerklės perštėjimas, užgulusi nosies gleivinė ir sloga, kartais uoslės praradimas, dėl to prasidedantis kosčiojimas, ypač būdingi ir galvos, raumenų, kūno skausmai, nedidelė pakilusi temperatūra iki 38 *C. Tačiau kartais būna ir audringesnė klinika, kai karščiuojama virš 38* C, vargina didelis nuovargis – įprastai tokia būklė „įsisiūbuoja“ palaipsniui, per keletą dienų. Kartais pasireiškia ir pykinimas, viduriavimas. Pasireiškus bet kokiems simptomams, verta likti gydytis namuose, einant į uždaras patalpas – dėvėti kaukę, nes užkrėsti omicron virusu lengva čiaudint, kosėjant, nuo delnų paskleidžiant virusą ant durų rankenų, turėklų ir kt. paviršių. Verta atlikti greitąjį COVID-19 testą namuose, arba pasinaudoti ir greituoju gripo bei Covid testu, ypač kai ligos pradžia būna ūmiai pakilusi aukšta temperatūra.
Ypač kviečiu nenumoti ranka net į lengvus pirmuosius simptomus vyresnio amžiaus virš 65 m., ir suaugusiuosius, kurie turi bent vieną lėtinę ligą – šiems žmonėms rizika, kad liga pereis į sunkią COVID-19 infekciją, yra didesnė. Tokiu atveju patariu, jei pirmą dieną atliktas testas neigiamas, pakartoti testą antrą, o galbūt ir trečią kartą – praktikoje stebime gan dažną reiškinį, kad „pagauname“ koronavirusą ne pirmą dieną sergant. Tai svarbu, nes dabar jau turime antivirusinį gydymą – sukurtą koronaviruso dauginimuisi stabdyti. Jį šeimos gydytojai ir skubios pagalbos gydytojai, įvertinę gretutines ligas ir jau vartojamus medikamentus, gali paskirti per pirmąsias penkias ligos dienas pacientams virš 65 m. amžiaus ir suaugusiems pacientams nuo 18 m., turintiems rizikos veiksnius patirti sunkią COVID-19 ligą, sergantiems lengva ir vidutinio sunkumo infekcija, kurios gydymui nereikalingas gydymas deguonimi. (Šiems asmenims gydymas kompensuojamas valstybės). Rizikos veiksnius reikėtų aptarti su savo šeimos gydytoju jau dabar – tai visos širdies ir kraujagyslių ligos (hipertenzija, širdies nepakankamumas, buvęs infarktas, insultas), cukrinis diabetas, plaučių lėtinės ligos, inkstų nepakankamumas, imunosupresinės būklės, onkologinė liga, demencija.
Svarbu nedelsti ir rizikos veiksnius turintiems pacientams susirgus COVID infekcija kreiptis kuo anksčiau – pirmąsias penkias dienas nuo simptomų pradžios vyksta koronaviruso dauginimasis, ir tik šiomis dienomis pradėtas gydymas yra efektyvus – palengvina ligos simptomus ir 86 procentais sumažina hospitalizacjos ir mirties riziką, o amžiuje virš 65 m. – rizika sumažinama net iki 95 proc., kad COVID-19 pereis į sunkią būklę – plaučių pakenkimo ir viso organizmo audringo atsako, gydomo ligoninėje ir reanimacijos skyriuje. Taip pat per pirmąsias kelias dienas nuo susirgimo gripo virusine infekcija pradžios – galime svarstyti ir dėl specifinio gydymo paskyrimo (šis gydymas nėra kompensuojamas).
Be jokios abejonės, sveika mityba, pakankamas pasivaikščiojimas gryname ore, fiziškai aktyviai leidžiant laiką, kokybiškas miegas, darbo ir poilsio režimo laikymasis, vitamino D vartojimas – prisideda stiprinant bendrą imunitetą. Tačiau nuoširdžiai rekomenduoju, apsvarstykite galimybę įgyti ar sustiprinti specifinį imunitetą prieš koronavirusą bei gripą – skiepų pagalba tai galima padaryti labai efektyviai ir saugiai. Ypač rekomenduojama tai atlikti vyresnio amžiaus asmenims, ir bet kokio amžiaus asmenims, turintiems lėtinių ligų. Nuo gripo ir COVID infekcijos saugu skiepytis vieno vizito metu, tereikia kreiptis į savo gydymo įstaigą. Ligonių kasų apmokamos gripo vakcinos – asmenims su lėtinėmis ligomis bei pensininkams. Skiepai nuo COVID – apmokami valstybės visiems socialinį draudimą turintiems Lietuvos gyventojams.
Jurga Dūdienė
Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė
