Inovacijų ekspertas Lukas Keraitis

„Pamestas bagažas tik už 2,95 Eur“ – skelbia iš pažiūros oficialus vieno didžiausių Lietuvos oro uostų „Facebook“ puslapis. Skelbime siūloma įsigyti „pamestą“ ir niekam nebereikalingą bagažą, kuriame gali būti vertingų daiktų. Tačiau neapsigaukite, tai – sukčių apgaulė, kuria siekiama išvilioti jūsų duomenis. Tiesa, Luko Keraičio, „Tele2“ Inovacijų eksperto, teigimu, pats „Facebook“ stabdyti nusikaltėlių pernelyg neskuba – pranešama apie pavogtas anketas ir daugybę kitų panašių atvejų.

Imituoja žinomas įmones

Galbūt ir jums jau teko susidurti su „Facebook“ platformoje oficialia vieno Lietuvos oro uostų paskyra apsimetančiu puslapiu. Iš pirmo žvilgsnio jis gali pasirodyti originalus – puslapį seka per tūkstantį žmonių, jame naudojami puikiai atpažįstami logotipai. Tačiau pasilikti ilgiau paskatina viliojantis pasiūlymas – įsigyti keliautojų paliktą ir nebereikalingą bagažą vos už kelis eurus.

Skelbimą papildo tikroviška nuotrauka ir žmonių komentarai su atsiliepimais – neva džiaugiamasi gauto pirkinio turiniu, kuriame – ir išmanūs įrenginiai, ir didelės sumos grynųjų pinigų. Tačiau visa tai tik gudri apgaulė – paskyra netikra, kaip ir joje komentuojantys žmonės, o nukreipti į užsakymo puslapį naudotojai gali prarasti svarbius asmeninius duomenis.

Inovacijų ekspertas atkreipia dėmesį, kad šis atvejis – vienas iš daugelio. Šiuo metu visame pasaulyje pastebimi augantys sukčiavimo „Facebook“ platformoje atvejai. Nusikaltėliai ne tik kuria suklastotus patikimų organizacijų profilius, bet ir pasisavina realių vartotojų anketas bei per jas platina pavojingas apgaulės schemas.

„Tele2“ atlikto tyrimo duomenimis, „Facebook“ išlieka dažniausiai naudojama platforma Lietuvoje. Ja iš viso naudojasi 94 proc. gyventojų, o 87 proc. jų „Facebook“ atveria bent vieną ar kelis kartus per dieną.

Vagia ir profilius

„Viena populiaresnių apgaulių – sukčiai parašo žinutę apsimetę „Facebook“ klientų aptarnavimo specialistais. Žinutė skamba grėsmingai – neva nesilaikėte autorių teisių įstatymų arba kas nors bando jus „nulaužti“ ir turite greitai užpildyti tam tikrą formą, nes kitaip jūsų valdomas puslapis bus užblokuotas. Naudojami „Facebook“ ir jį valdančios „Meta“ logotipai, bet visa tai tėra apgaulė. Atidžiau pažiūrėjus matosi, kad nuorodos veda ne į originalius puslapius, o žinutėse yra gramatinių klaidų“, – pastebi L. Keraitis.

Anot jo, „Meta“ tokių žinučių į asmenines anketas naudotojams nesiunčia, o visos problemos sprendžiamos per specialius valdymo įrankius, pavyzdžiui, „Meta Business Site“. Jei sukčiams visgi pavyksta pavogti paskyrą, o per ją anksčiau buvo perkama „Facebook“ reklama, sukčiai gali už asmens pinigus užsipirkti reklamos savo produktams, taip ištuštindami jo sąskaitą. L. Keraitis dalijasi ir vienu atveju, nutikusiu artimoje aplinkoje.

„Prieš kurį laiką neaiškiu būdu buvo pavogta mano bičiulio „Facebook“ paskyra. Tokiu atveju vagis gali imti šantažuoti naudotoją dalindamasis jo susirašinėjimais savo sienoje. Įdomu, kad man pavyko parašyti, o vėliau paskambinti sukčiui – kitoje laido pusėje žmogiškai pakalbėjome. Jis sakė paskyrą nulaužęs ne pats, o nusipirkęs ir už atidavimą prašė keliasdešimties dolerių. Rekomendavau draugui nemokėti, kadangi nėra jokio garanto, kad anketą atiduos. Panašu, kad sukčiai pasidavė ir ją apleido“, – pasakoja ekspertas.

Praradus paskyrą, reikia kreiptis į Facebook užpildant tam skirtą anketą. L. Keraitis pataria apsišarvuoti kantrybe: „Deja, bet „Facebook“ atsakinėja nenuspėjamai, gali tekti laukti kelias dienas, o gal ir kelis mėnesius. Dažnai tenka kelis kartus tikslinti anketą ir tai vis tiek neužtikrina, kad ji bus atgauta. Facebook užklausas daugiausiai apdoroja automatiškai, tad susikalbėti sunku. Nepasitenkinimas tokiu aptarnavimu didelis, bet socialinis tinklas į tai žiūri atlaidžiai.“

Platforma priemonių nesiima

Apie panašius atvejus pranešama ne tik Lietuvoje. Praėjusį mėnesį „BBC“ dalijosi įspėjimu visiems dainininkės Taylor Swift gerbėjams apie tai, kad buvo įsilaužta į „Facebook“ naudotojų paskyras ir jomis naudojantis perpardavinėjami netikri koncertų bilietai. Kai kurie nukentėjusieji teigė, kad įsigiję tokius padirbtus bilietus prarado šimtus svarų sterlingų.

Panašių atvejų pasitaikė ir JAV – čia pranešama apie moterį, kurios pavogta anketa buvo išnaudojama siekiant išvilioti iš jos artimųjų dideles sumas pinigų. Dar vienas JAV „Facebook“ naudotojas pranešė pakliuvęs į sukčių pinkles, kai paskambino netikru platformos klientų aptarnavimo numeriu, kurį jam padiktavo „Meta“ dirbtinis intelektas. Paaiškėjo, kad toks numeris iš tiesų neegzistuoja, o sukčiams pavyko pasisavinti naudotojo pinigų.

Nors tokių atvejų daugybė, pats „Facebook“ veiksmų imasi lėtai. Naudotojams siūloma rašyti skundus platformos klientų aptarnavimo centrui, tačiau į juos reaguojama lėtai ir vangiai.

„Nepasitenkinimas „Facebook“ pagalbos kokybe ir lėtumu tik auga, bet kol kas socialinis tinklas nesiima aktyviau spręsti šių problemų. Todėl belieka saugotis patiems. Verta nepamiršti naudoti stiprų slaptažodį (didesniam saugumui – dviejų žingsnių autorizavimą), neatidarinėti neaiškių nuorodų“, – pataria „Tele2“ Inovacijų ekspertas.