Jau šešioliktąjį kartą organizuojamame Konstitucijos egzamine dalyvavo net 25 823 Lietuvos piliečiai iš viso pasaulio. Egzamino komisija išrinko visų kategorijų: I-os, II-os ir III-ios vietos laimėtojus. Jų – 20. Geriausiai Konstituciją išmanančiu pasaulio lietuviu šiemet tapo Pavel Kirjanas iš Jungtinės Karalystės.
Aktyviausios mokyklos titulas, kaip ir praėjusiais metais, atiteko Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijai. Egzaminą sprendė ir 177 nuteistųjų bei suimtųjų.
Tradicija tapusiame žinių patikrinime dalyviai rungėsi šiose kategorijose: geriausiai Konstituciją išmanantis moksleivis (pagal klases); geriausiai Konstituciją išmanantis studijuojantis teisę ar teisinį išsilavinimą turintis asmuo; geriausiai Konstituciją išmanantis asmuo; aktyviausia mokykla; vyriausias dalyvis; geriausiai Konstituciją išmanantis pasaulio lietuvis.
Šiemet jau antrus metus iš eilės prie Konstitucijos egzamino jungėsi ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio šalių atstovai: Indonezijos, Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Prancūzijos, Vengrijos, Norvegijos, Olandijos, Švedijos, Turkijos, Kinijos, Ispanijos, Danijos, Kanados, Airijos, Suomijos, Brazilijos, Italijos, Latvijos, Belgijos, Estijos, Graikijos, Ukrainos, Čekijos, Šveicarijos, Portugalijos, Austrijos ir kt.
Jungtinėje Karalystėje gyvenantis lietuvis atskleidė, kad šį egzaminą laikė pirmą kartą, todėl netikėjo, kad gali pavykti gerai pasirodyti. „Seniai norėjau laikyti Konstitucijos egzaminą, tačiau būna sunku tinkamai sudėlioti prioritetus ir skirti laiko pasiruošimui. Karas Ukrainoje privertė naujai suprasti pilietiškumo svarbą. Pavasarį keliems mėnesiams buvau grįžęs į Lietuvą, kad galėčiau padėti nuo karo bėgantiems ukrainiečiams.
Geriausiai Konstituciją išmanančiu pasaulio lietuviu tapo Pavel Kirjanas, kuris neslėpė nuostabos. Jungtinėje Karalystėje gyvenantis lietuvis atskleidė, kad šį egzaminą laikė pirmą kartą, todėl netikėjo, kad gali pavykti gerai pasirodyti. „Seniai norėjau laikyti Konstitucijos egzaminą, tačiau būna sunku tinkamai sudėlioti prioritetus ir skirti laiko pasiruošimui. Karas Ukrainoje privertė naujai suprasti pilietiškumo svarbą. Pavasarį keliems mėnesiams buvau grįžęs į Lietuvą, kad galėčiau padėti nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Norėčiau, kad daugiau žmonių laikytų Konstitucijos egzaminą. Linkiu nebijoti atrasti savo pasiruošimo egzaminui džiaugsmą. Man jis buvo kupinas atradimų: nuo naujos mėgstamos tinklalaidės iki XX amžiuje parašytų atsakymų į XXI amžiaus klausimus“, – sako P. Kirjanas.
Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos septintokas Ąžuolas Račinskas Konstitucijos egzaminą laiko jau keletą metų, o šiemet tapęs laureatu moksleivis sako, kad tai suteikė dar daugiau motyvacijos mokytis, domėtis, analizuoti ir siekti savo tikslų.
„Tikrai apsidžiaugiau pamatęs, kad į visus klausimus pirmąkart atsakiau teisingai. Kasmet egzaminui ruošiuosi iš naujo perskaitydamas Konstituciją ir įsimindamas svarbiausius dalykus, pavyzdžiui, apie Seimą ar kaip yra renkamas Prezidentas. Nemažai klausimų egzamine būna susiję su valdžia ir rinkimais, todėl visada atkreipiu dėmesį ir į tai“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad savo bendraamžiams linki drąsos bei skatina dalyvauti egzamine kitąmet. Anot Ą. Račinsko, kiekvienas šalies pilietis turi išmanyti Konstituciją, kuri leidžia apginti savo laisves ir teises.
Kartu su olimpiadų ir įvairių žinių konkursų laimėtoju egzamine šiemet dalyvavo ir jaunesnis jo brolis bei tėtis. „Požiūris į mokslą formuojamas šeimoje ir nuo pat mažens sūnus noriai domėjosi, mokėsi. Bandome kartelę palaikyti tokiame lygyje, kad jam reikėtų nuolat siekti žinių, pasitempti. Įvertinimai, žinoma, taip pat labai smagūs“, – sako jo tėtis Ronaldas.
Kauno Jono Jablonskio gimnazijos moksleivis Povilas Virbašius, kuris tapo 11–12 klasių grupės laureatu, dalyvaudamas ir praėjusių metų egzamine teisingai atsakė į visus klausimus, tačiau tik šiemet pateko į savo grupės nugalėtojų trejetuką. „Egzamino metu sudėtingiausia Konstituciją interpretuoti, nes pateikiamos sudėtingos ir komplikuotos situacijos, kurios gali būti vertinamos iš skirtingų pusių, todėl svarbu puikiai išmanyti patį įstatymą“, – sako teisę ketinantis studijuoti moksleivis.
Egzamino rezultatus vertino ir nugalėtojus rinko kompetentinga komisija: komisijos pirmininkė – Konstitucinio Teismo pirmininkė prof. dr. Danutė Jočienė, Komisijos pirmininko pavaduotojas prof. dr. Vytautas Mizaras, prof. dr. Vytautas Sinkevičius, prof. dr. Dainius Žalimas, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, Teisės grupės vadovas Andrius Kabišaitis bei istorijos mokytojas Antanas Jonušas.
Laimėtojams bus skirti Teisingumo ministerijos prizai – 50 eurų nominalo kolekcinės aukso monetos, skirtos Valstybės Konstitucijos 100-mečiui, planšetiniai kompiuteriai, elektroninės knygų skaityklės, belaidės ausinės, išmanieji laikrodžiai.
Taip pat specialų prizą įsteigė projekto globėjas LR Prezidentas Gitanas Nausėda.
Per šešiolika Konstitucijos egzamino gyvavimo metų konstitucines žinias pasitikrino apie 450 tūkst. žmonių.
Nugalėtojų sąrašas:
Nugalėtojai 5 – 6 klasių grupėje:
- Marta Astravaitė, Kupiškio r. Subačiaus gimnazija;
- Simonas Matulevičius, Alytaus „Volungės“ progimnazija;
- Ariana Dzičkovska, Trakų gimnazija.
Nugalėtojai 7– 8 klasių grupėje:
- Gintarė Jurciukonytė, Eišiškių gimnazija;
- Ąžuolas Račinskas, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija;
- Kotryna Kisielė, Vilniaus „Magis“ progimnazija.
Nugalėtojai 9 – 10 klasių grupėje:
- Emilis Urbonas, Vilniaus Žirmūnų gimnazija;
- Viltė Šeškauskytė, Plungės „Saulės” gimnazija;
- Austėja Ročiūtė, Plungės „Saulės” gimnazija.
Nugalėtojai 11 – 12 klasių grupėje:
- Taja Tamkevičiūtė, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija;
- Ugnė Grybauskaitė, Vilniaus licėjus;
- Povilas Virbašius, Kauno Jono Jablonskio gimnazija.
Nugalėtojai kategorijoje „kiti“:
- Justas Dijokas;
- Liudvikas Milašius;
- Rimantas Sabulis.
Nugalėtojai teisinį išsilavinimą turinčių ar teisę studijuojančių asmenų grupėje:
- Dimitrij Rancev;
- Dainius Kononovas;
- Ramūnas Lydis.
Nominacijų nugalėtojai:
Vyriausias dalyvis – Edvardas Slušnys;
Aktyviausia mokykla – Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija.