Garso įrašo stenograma: Kultūros ministerijoje – prievartavimas suderinti milžinišką prekybcentrį Trakuose

Parašyta: 2017-03-05 | Kategorija: "Gelbėkim Trakus", Naujienos, Trakai |

Pasiekė šių metų vasario 20 d. Kultūros ministerijoje surengto pasitarimo garso įrašas, liudijantis, kaip valstybės tarnautojai yra prievartaujami suderinti buvusio Vilniaus prekybos akcininko, vieno iš Leo LT aferos architektų, o dabar UAB „Trastas“ direktoriaus Dariaus Nedzinsko vystomą projektą, pagal kurį Trakuose prie autobusų stoties būtų pastatytas milžiniškas prekybos centras, galintis negrįžtamai sunaikinti istorinio miesto mastelį ir kultūrinį kraštovaizdį.

Skelbiame pasitarimo dalies stenogramą.

Pasitarimo dalyviai:
viceministras Renaldas Augustinavičius
Darius Nedzinskas, buvęs Vilniaus prekybos akcininkas, UAB „Trastas“ direktorius
architektas Justinas Žalys, dirbantis UAB „Puikus būstas“, rengiantis D. Nedzinsko įmonės projektą
advokatas Audrius Kairevičius, kurį D. Nedzinskas pristatė kaip savo „konsultantą“
Gintaras Abaravičius, Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius
Virgilijus Kačinskas, Kultūros paveldo centro direktorius
Gintaras Džiovėnas, Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas (tylejo)
Regina Jaskelevičienė, Kultūros ministerijos Kultūros politikos departamento direktorė (tylejo)

*******

(22 min. 02 s)
R. Augustinavičius: Grįžtam į dalykinį pokalbį, nelendam nei į statybos teisę, nei į teritorijų planavimo teisę. Pagrindinė mintis, jeigu aš teisingai suprantu Gintarą (Abaravičių – red. past.), tai yra, kad reikia suskaidyti pastato tūrį…

D. Nedzinskas:
Ne, kad jau suderino… (šurmulys)

R. Augustinavičius: Plaukit, palaukit. Mes iš dalykinės pusės svarstom, kad vėl nebūtų trukdžių, kad kažkas vėl nesuderins… Tai aš noriu užakcentuoti. Pirma pastaba buvo dėl parkavimo autobusų, ane? Atitraukė žmonės.

G. Abaravičius: Ne atitraukė, o tiesiog įgyvendino specialiojo plano reikalavimus…

R. Augustinavičius: Gerai, gerai…

G. Abaravičius: …kuriuos čia ką tik šventai… (šurmulys)

R. Augustinavičius: Žiūrėkit, žiūrėkit. Mes neieškom nei kaltų, nei… Antra pastaba yra dėl tūrių. Daugiau pastabų mes turim ar neturim? Esminių pastabų šitam projektui?

G. Abaravičius: Aš, tiesą sakant net nelabai žinau, ko aš čia atėjau, nes mes nenagrinėjam dabar šito dokumento.

D. Nedzinskas(?): Kaip tai nenagrinėjam?

G. Abaravičius: Mes dabar nenagrinėjame šito dokumento.

D. Nedzinskas(?): Jūs…

G. Abaravičius: Nacparko direkcija… kaip suderinta, taip ir atiderinama, kaip paaiškėja, pastaraisiais metais…

R. Augustinavičius: Esminis klausimas: tai pastabų turim ar ne?

G. Abaravičius: Aš galiu pasakyti taip…

D. Nedzinskas (nutraukia G. Abaravičių): Jūsų suderinimas, kurį raštu direkcija pateikė, jisai negaliojantis yra?

G. Abaravičius: O jūs inicijavot šitą susitikimą? Kurie suderinimai jūsų netenkina?

R. Augustinavičius: Žiūrėkit, mes šnekam…

G. Abaravičius: Jūs galite pasakyt? Nes aš, pvz., nežinau, dėl ko man dabar reikia pasiaiškinti. Yra teiktas priešprojektinių pasiūlymų derinimas. Ką mes dar galim prie to pasakyti?

D. Nedzinskas: Jūs ką tik pasakėt, kad jūsų raštas pateiktas gali būti ir…

G. Abaravičius: Aš šito nepasakiau. Aš tik principą pasakiau.

D. Nedzinskas: Jūs dabar kaip Karbauskis šnekat.

G. Abaravičius: Aš labai pritariu Karbausiui, jūsų žiniai.

D. Nedzinskas: Karbauskis geras žmogus…

G. Abaravičius: Taip…

D. Nedzinskas: Tai aš irgi šitą žinau, aš jį seniai pažįstu.

G. Abaravičius: Tai jūs sakote, kad aš gerai šneku, nes jis geras žmogus? (šurmulys)

R. Augustinavičius: Mes galim greit nutraukt pokalbį ir išsiskirstyt. Gintarai, aš tavęs labai elementaraus klausimo klausiu: ar mes dar turim kažkokių pastabų dėl vystomo projekto? Kažkokių, esminių?

G. Abaravičius: Aš, tiesą sakant, iš principo pats neturiu jokių pastabų, nes tai, kas yra pasakyta, ką aš sakiau, ir ką pakartojo teisininkas – kad jų reikalas dabar kreiptis į savivaldybę, gauti reikalavimus projektavimui, savivaldybė kreipsis arba nesikreips, nes ji turi tokią teisę, į atitinkamas šakines institucijas, taip pasakykime, į paveldą – gal ne, gal taip – į saugomas teritorijas – gal ne, gal taip – vandentiekį, elektrą ir visa kita… Ir jie pagal gautus dokumentus, pagal detalųjį, pagal bendrąjį, pagal specialiuosius, kurie įtakoja, arba pagal įstatymų reikalavimus, pagal priešprojektinius pasiūlymus turės parengti tokį techninį projektą, kuris turėtų atitikti viską.

R. Augustinavičius: Technologiją aš žinau labai gerai. Bet esminis dabar dalykas, Mes matom projektinius pasiūlymus, eskizą. Mums dar užkliūna kas nors? Buvo dėl parkavimo, dėl tūrio… Dar kažkas? Ar mes tiesiog šiuo momentu negalim pasakyti? Čia turi kažkoks sprendimas būt.

G. Abaravičius: Mes tai nereiškiam jokių pretenzijų…

D. Nedzinskas: Tada prie šito stalo mes tokį dalyką turim sutart. Žiūrėkit, mes pateikėm projektinius apsiūlymus, gerbiamas Gintarai, atsisakėm 88-to sklypo nors tai finansiškai žiauriai skaudu.

G. Abaravičius: Tai privalėjote padaryti, nes toks yra specialusis planas.

D. Nedzinskas: Jūs parašėt raštu, kad tiem projektiniam pasiūlymam pritarėt. Ar nebus taip, kad kai savivaldybė kreipsis į jus dėl specialiųjų tų sąlygų, jūs pasakysit, kad jūs vėl nepritariat? Ką tik sakėt, kad jūs galit ir atšaukti savo tą pritarimą.

G. Abaravičius: Keista, kad jūs tą klausimą užduodate tiems, kurie žino, kad atsakyti turi per 20 darbo dienų arba 30 kalendorinių dienų, ir kad gali pralošti teismus vien dėl to, kad vieną dieną pralaimės, būdami visiškai teisūs. Patikėkit manim, tai, kad mes nesam teisininkai, nereiškia, kad mes nesivadovaujame teise.

R. Augustinavičius: Žiūrėkit, mes nukrypstam į lankas. Jūs iš Gintaro negausit šimtaprocentinio užtikrinimo…

G. Abaravičius: Aš nežinau, ką jie atneš… (šurmulys) Nežinau…

R. Augustinavičius: Diskusija neveda niekur. Esminis dalykas, kad šiuo momentu mes daugiau pastabų, kaip Gintaras sakė, pretenzijų neturim. Gerai? Tai ties ta vieta sustosim. Kad techninio projekto metu, derinimo metu gali iškilti pastabų – aišku. Tai yra aiški procedūra, Kultūros pavedlo departmantas man irgi sako, kad turi pastabų. Tai yra natūralus procesas. Aišku, stenkimės maksimaliai suderinti prieštaravimus, kad negrįžti į viešą svarstymą, tarkim… (neiškiai pasako) Bet tokia situacija gali būti. Norint užkardyti laiku tokią situaciją, mes turim dabar problemą su tūriu. Mes kalbam ne teisine prasme, mes kalbam dalykine prasme. Jūs sakot, kad jūs pritaikėt architektūrines priemones ir suminkštinot tūrį, tas nendrių motyvas, viskas tvarkoj. Todėl man reikia, kad Gintaras pasakytų, ką dar turėtų padaryti žmonės iš dalykinės pusės. Mane dalykinė pusė dabar domina, ne teisinė, ne politinė. Ką dar, jūsų manymu, turėtų būti atlikta. Tada grįšim ir į teisę, teisėtus lūkesčius ir visa kita…

G. Abaravičius: Viceministre. Aš nemanau, kad aš turiu teisę pasisakyti dėl architektūros. Kai mes kalbėjome su Dariumi, su Justinu, tai kalbėjome apie tai, kad saugomoj teritorijoje bet koks atsirandantis, galintis atsirasti pastatas – mes nekalbam, apie ką negalim, nes tą sustabdėm ir užkardėm, nebus to, ko negalėjo būti. Bet architekto čia klausimas yra – padaryti tokį projektą, kad jis derėtų su istoriniu kraštovaizdžiu. Kad jį galbūt labai vertingai kažkokiais sprendimais ne papildytų – bet kad nesugadintų. Tai tik techninio projekto sprendiniuose ir pamatysi, ar tai yra padaryta. Ir tada apie detales jau bus galima kalbėti.

D. Nedzinskas: Bet žiūrėkit, kurioj vietoj gali skirtis techninis projektas nuo šitų projektinių pasiūlymų, aš nesuprantu?

G. Abaravičius: Jūs norite, kad aš jum dabar va projektą suderinčiau. Aš turiu projektą – suderink… duok projektą. Kur jisai yra?

Kažkas juokiasi…

G. Abaravičius: Aš pabaigsiu, leiskit man pabaigt. Esmė yra tokia, kad visuose dokumentuose visi saugomos teritorijos reikalavimai – aš nekalbu apie kultūros paveldą, aš kalbu apie saugomas teritorijas – visi jie yra, pradedant specialiaisias planais, baigiant bendruoju planu, ir tarp jų yra detalusis planas. Visuose juose yra visi aiškiausiai jums iškelti reikalavimai. Visi. Viskas. Jūs tą turite persiskaityti, realizuoti, ir nerinkti indulgencijų prieš parengiant projektą. Nes aš tai ką matau: tu pasakyk, kad tai, ką aš padarysiu, bus gerai. Nematau sprendinių, negaliu pasakyti, kad yra gerai.

R. Augustinavičius: Supratom. Žiūrėkit, sustokim… Tai dabar pagrindinis akcentas saugant, tarkim, kraštovaizdį yra kalva?

G. Abaravičius: Taip. Nes bendrajam, specialiajam plane ji yra kaip atskira vertingoji savybė. Net bendrajam plane – net tame, kuris pakeistas. Jų reikalas yra pasižiūrėti, kaip jų sprendiniai įtakoja ar neįtakoja tai, kas yra numatyta dokumentuose. Tai yra privalu.

D. Nedzinskas: Žiūrėkit, taip paprastai kalbėkim. Mes pateikėm projektinius pasiūlymus, čia yra sužymėta, jūsų visur parašai yra. 7 metrai, 5,6 metro, atstumai tarp ašių. Mes parengsim techninį projektą, netgi išklotinė šito fasado turės atitikti tai, kas yra šituose projektiniuose pasiūlymuose. Kiekvienas įlinkimas turės atitikti. Kiekvienas nuliukas, kuris čia pažymėtas, turės atitikti techniniam projekte. Jeigu mes kažką keisim, kas yra šituose projektiniuose pasiūlymuose, mes turėsim persiderint su visom institucijom, kurios čia sudėjo savo parašus. Tai aš noriu pasakyt, jeigu jūs pritarėt šitam, kas yra šitame popieriuje, jeigu tas bus atnešta techniniame projekte, tai…

G. Abaravičius: Tai tada ir kalbėsim.

R. Augustinavičius: Dariau, čia mes sustojam, nes diskusija nebeveda toliau niekur. Mes vėl nukrypstam… Bet esminis dalykas yra kalva, aš taip suprantu?

G. Abaravičius: Ne, netgi pasakykime taip: šito pastato santykis su kraštovaizdžiu.

R. Augustinavičius: Dariau, leiskit man kalbėt, neaštrinkit situacijos.

D. Nedzinskas: Tyliu.

R. Augustinavičius: Bet vis tiek reikia daugiau mažiau žinoti, tas kraštovaizdis kokia apimtim. Visa apimtim… akcentas kalva ir panašiai…

G. Abaravičius: Bet mes gi neprojektuosim už architektą…

R. Augustinavičius: Mes turim pasakyti sąlygas, ką mes saugom. Kas tas kraštovaizdis. Kur jis prasideda ir kur jis baigiasi. Čia mūsų kompetencija. Nu?

G. Abaravičius: Aš galiu pasakyt tik tiek, kad iš tikrųjų specialistas – ką tik minėjo, kad labai svarbu atestacija projektuoti ir visa kita – turi visus gebėjimus įvertinti visas aplinkybes. Ir laipsniu, dviem ar nė vienu nepasukti – tai jau jo meistriškumo reikalas, ir jo atsakomybės reikalas. Ar jis tai padarys, ar nepadarys taip, kad būtų tinkama. Siūlau sugrįžti prie tokio paprasto suvokimo: mes čia aptarinėjame, tarkime, detaliai, bet kai aptarinėsime su visuomene… o ji gali ir susirinkusi aptarinėti, bet gali ir po vieną vaikščioti, ir sakyt – net ne pas jus ateis, ateis į nacparką: o kodėl suderinai? Ir mes turėsime turėti visus argumentus. Ir tuos argumentus ne mes turime išpaišyti, kodėl mes suderinom. Ne – va Darius labai patinka man kaip žmogus, nes gerbia labai Karbauskį, ir dėl to mes suderinom… O suderinom dėl to, kad Darius atnešė tinkamą projektą, kuriame išnagrinėtas toks aspektas ir priimtas toks sprendimas, išnagrinėtas kitas aspektas… Tiktai tokius dokumentus turint nacionalinio parko direkcija suderins. O simpatijos ar antipatijos mums nelemia jokio vaidmens.

*******

Kviečiame palaikyti visuomenininkus, susibūrusius į judėjimą „Gelbėkim Trakus“: pasirašyti peticiją „Prieš paveldo naikinimą Trakuose“ (http://peticijos.lt/visos/72276/pasirasyti), o kovo 6 d., pirmadienį, 17 val. atvykti į Trakų raj. savivaldybės didžiąją salę, kur vyks renginys, klaidinančiai pavadintas „Trakų autobusų stoties projektinių pasiūlymų“, nors projekto esmė – gigantiško prekybcentrio statyba SOS: barbarai prie Trakų

Šaltynis: http://lietuvos.link/garso-iraso-stenograma-kulturos-ministerijoje-prievartavimas-suderinti-milziniska-prekybcentri-trakuose/


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite