Joga. Asociatyvi Freepik nuotr.

Nemažai žmonių pasirenka lankyti funkcines arba Nirvana fitness treniruotes. Dažniausiai šių treniruočių pasirinkimo motyvai yra labai individualūs, tačiau retas kuris žino, kad šios treniruotės gali labai teigiamai veikti ne tik fizinę sveikatą, bet ir psichologinę savijautą bei kūno vaizdą.
Kūno vaizdas suprantamas kaip asmens kūno mentalinė reprezentacija arba paprastais žodžiais kalbant, jis apima tai, kaip žmogus suvokia, galvoja, jaučiasi dėl savo kūno ir kaip jis/ji elgiasi juo.

Fizinio krūvio ryšiai su kūno vaizdu yra nevienareikšmiški. Fizinis aktyvumas gali teigiamai veikti kūno vaizdą, tačiau esant tam tikroms aplinkybėms (pvz. trenerio ar aplinkos spaudimui), sportavimas gali kelti žmogui nepasitikėjimą savo kūnu, norą jį kontroliuoti, perdirbti. Atvirkščiai, pozityvus kūno vaizdas gali stiprinti norą mankštintis, o negatyvus – jį silpninti ir net atgrasyti nuo fizinės veiklos. Taigi, labai svarbu mankštintis ne bet kaip, o taip, kad pozityvus kūno vaizdas pratybų metu ir po jų stiprėtų.

Lietuvos sporto universiteto mokslininkės prof.dr. Rasa Jankauskienė, doc. dr. Miglė Bacevičienė, doc. dr. Renata Rutkauskaitė, doc. dr. Simona Pajaujienė ir lekt. dr. Vaiva Balčiūnienė įgyvendindamos Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą (Nr. projekto Nr. Nr. S-MIP-22-25) tyrė koks yra funkcinių ir Nirvana fitness treniruočių poveikis pozityviam kūno vaizdui ir su juo susijusiems veiksniams. Aštuonias savaites jaunos studentiško amžiaus jaunos moterys 2 kartus per savaitę po 1 valandą mankštinosi funkcines arba Nirvana fitness treniruotes, o kontrolinės grupės merginos nedarė nieko. Kvalifikuotos trenerės, kurios vedė pratybas, buvo paprašytos neakcentuoti nei išvaizdos, nei kūno svorio motyvuojant merginas sportuoti.

Iš karto po pratybų, tyrėjos pastebėjo, kad reikšmingai pagerėjo funkcines pratybas sportavusių merginų pozityvus kūno vaizdas, atsirado stipresnis ryšys tarp kūno ir minčių, merginos buvo linkusios rečiau sekti ir kontroliuoti savo išvaizdą, labiau vertino savo kūno funkcionalumą, joms buvo būdingesnė vidinė mankštinimosi motyvacija (mankštinimasis dėl malonumo, džiaugsmo). Nirvana fitness grupėje labiausiai pagerėjo kūno ir minčių ryšys bei sumažėjo noras sekti ir kontroliuoti savo išvaizdą. Kaip ir tikėtasi, kontrolinėje grupėje pokyčių nebuvo. Gilesnė rezultatų analizė atskleidė, kad pozityvaus kūno vaizdo pokyčius eksperimentinėse grupėse labiausiai nulėmė sustiprėjęs ryšys tarp kūno ir minčių bei sumažėjęs siekis nuolat tikrinti ir kontroliuoti savo išvaizdą (funkcinių treniruočių grupėje).

Jau anksčiau buvo žinoma, kad dėmesingu įsisąmoninimu grįstas fizinis aktyvumas (pvz. joga) gali stiprinti sportuojančiųjų pozityvų santykį su savo kūnu, tačiau šis tyrimas atskleidė, kad ir kitos fizinio aktyvumo rūšys, tokios kaip funkcinės treniruotės ar Nirvana fitness gali veiksmingai stiprinti jaunų moterų pozityvų kūno vaizdą.

Prof. dr. Rasa Jankauskienė teigia, kad jaunos moterys ir merginos dažnai susiduria su kūno vaizdo problemomis, todėl šių fizinio aktyvumo rūšių integracija į laisvalaikio veiklų spektrą galėtų stiprinti ne tik jaunų moterų su sveikata susijusią gyvenseną, bet ir psichikos sveikatą. Tačiau būtina sąlyga – užtikrinti, kad treneriai būtų aukštos kvalifikacijos ir motyvuodami fiziniam krūviui elgtųsi profesionaliai ir nemotyvuotų sportuoti akcentuodami išvaizdą ar kūno svorį, o ragintų tai daryti dėl geros savijautos, malonumo, džiaugsmo ar energingumo po treniruočių.

Nuoroda į mokslinį straipsnį žurnale Frontiers in Psychology https://www.frontiersin.org/journals/psychology/articles/10.3389/fpsyg.2024.1412259/full

Prof. dr. Rasa Jankauskienė,

Lietuvos sporto universiteto Sporto mokslo ir inovacijų instituto vyr. mokslo darbuotoja