Įžengus į apleistą kaimelį, pasaulis atrodo sulaikęs kvėpavimą. Užžėlę takai, kadaise gyvybe tryškę nuo žmonių žingsnių, dabar užgulti piktžolių. Griūnantys pastatai, virstantys jų stogai, išdužę langai.

Oras prisodrintas nerimo kupinos tylos, kurią kartais pertraukia tik vėjo šnabždesys, vingiuojantis per tuščias gatves. Šie vaiduoklių miestai, išsibarstę po Europos žemyną, yra ilgaamžės praeities liekanos, kurias daugelis pamiršo, tačiau gamta išsaugojo kaip šiurpias akimirkas, liudijančias apie kadaise čia klestėjusį gyvenimą.

Ar žinojote, kad daugiau nei 45proc. jaunų amerikiečių tiki vaiduokliais? Ši obsesija yra reali ir papildyta „TikTok“ grotažymėmis, tokiomis kaip #GhostTowns, kuri sulaukė daugiau nei 2 milijardų peržiūrų.

Apleistų vietų estetinė trauka, susipynusi su jausmu, kad įžengiama į užmirštą pasaulį, vilioja daugelį į šiuos vaiduoklių miestus. Tylos, sklindančios apleistuose kaimuose, dažnai prisodrintos istorijos, vaiduoklių istorijų ir legendų, kurios tik prideda mistikos jų atmosferai.

Prancūzija. MatthewPostlethwaite from Getty Images – Canva Pro

Tragiškas Oradour-sur-Glane, Prancūzija, atminimas

Oradour-sur-Glane, mažas kaimelis Prancūzijos pietvakariuose, tapo vienu iš tragiškiausių Antrojo pasaulinio karo simbolių. 1944 m. birželio 10 d. vokiečių SS daliniai čia įvykdė žiaurų išpuolį, nužudydami beveik visus miestelio gyventojus. Vyrai buvo nužudyti kaimo centre, moterys ir vaikai uždaryti bažnyčioje, kur jiems buvo lemta žūti liepsnose. Iš viso tą dieną žuvo 642 žmonės.

Po karo, Prancūzijos vyriausybė nusprendė nieko neatstatyti ir palikti Oradour-sur-Glane tokį, koks jis buvo po tragedijos, kaip liūdną atminimo vietą. Šis kaimas dabar yra paminklas, skirtas žuvusiems pagerbti ir visiems priminti apie karo siaubus bei nekaltų gyvybių netektį. Čia dar ir šiandien stovi sugriauti namai, surūdiję automobiliai ir tušti, per laiką apirę pastatai – visa tai simbolizuoja neišdildomą praeities skausmą ir karo siaubą.

Oradour-sur-Glane šiandien traukia lankytojus iš viso pasaulio, norinčius pagerbti žuvusius ir pažvelgti į šiurpią istorijos pamoką.

Imber, Anglija: karo užvaldyta gyvenvietė

1943 metais mažo Imber kaimelio gyventojams Anglijoje buvo suteikta vos 47 dienos palikti savo namus, kai Britų armija perėmė šią teritoriją mokymo poligonui. Gyventojai buvo užtikrinti, kad po karo galės grįžti į savo namus, tačiau šis pažadas taip ir liko neįvykdytas. Imber kaimelis liko apleistas, o jo gatvės ir pastatai dabar atspindi sustabdytą laiką – tylą, kuri byloja apie išblaškytą bendruomenę ir prarastą istoriją.

Šiandien Imber yra atviras lankytojams tik keletą dienų per metus, dažniausiai šventinėmis progomis. Šie apsilankymai leidžia pažvelgti į praeities Angliją – vietą, kurioje gamta ir istorija susilieja, o kiekvienas griuvėsių kampas primena, kaip karo poreikiai gali sunaikinti žmonių gyvenimus. Kaimo bažnyčia – Šv. Gilo parapijos – išlieka vienintelis visiškai atkurtas pastatas ir tapo simboliu bendruomenės paveldo išsaugojimui.

Istorinė reikšmė ir pamokos Imber kaimelis nėra tik karo epochos liudininkas – tai įspėjimas apie tai, kaip globalūs konfliktai gali turėti ilgalaikių pasekmių vietos bendruomenėms. Jo istorija atspindi sudėtingą balansą tarp nacionalinio saugumo poreikių ir individualių žmonių teisių. Nors kariuomenės poligonas vis dar naudojamas treniruotėms, kaimelis taip pat tapo istorinės atminties simboliu – vieta, kuri kelia klausimus apie karo pasekmes ir paliktą paveldą.

Imber šiandien Šiandien Imber yra svarbus ne tik istorijos entuziastams, bet ir tyrinėtojams bei keliautojams, norintiems pasinerti į karo laikotarpio atmosferą. Lankytojai gali tyrinėti apleistas gatves, įsivaizduoti buvusį gyvenimą ir įvertinti bendruomenės dvasios svarbą. Nepaisant visų išgyventų tragedijų, Imber liko gyva istorija – vieta, kuri pasakoja ne tik apie praeitį, bet ir moko gerbti prarastus žmonių gyvenimus.

Ukraina. Simon Podgorsek from Getty Images Signature – Canva Pro

Vaiduoklių miestas Pripetė, Ukraina: gyvenimas, sustojęs po Černobylio katastrofos

Pripetė – miestas Ukrainoje, kuris buvo apleistas po Černobylio katastrofos 1986 m. Šis miestas buvo specialiai pastatytas siekiant apgyvendinti netoliese esančios atominės elektrinės darbuotojus ir jų šeimas. Tačiau balandžio 26-osios rytą, kai ketvirtasis reaktorius sprogo ir paskleidė mirtiną radiaciją, Pripetės gyventojai buvo priversti palikti savo namus per kelias valandas. Evakuacija buvo tokia skubi, kad atrodė, lyg laikas čia būtų visiškai sustojęs.

Šiandien Pripetėje mokyklos suolo stalčiuose vis dar guli pamokų knygos, tarytum vaikai būtų ką tik išėję. Lėlės ir žaislai vis dar mėtosi ant grindų buvusiuose šeimų namuose, virtuvės ir valgomojo staluose išliko asmeniniai daiktai. Šios paliktos detalės suteikia miestui nepaprastą ir šiurpią atmosferą, lyg visi būtų tiesiog laikinai išėję ir bet kurią akimirką turėtų grįžti.

Ši vaiduokliška aplinka yra galingas liudijimas apie įprastą gyvenimą, kurį nutraukė katastrofa. Pripetė tapo laiko kapsule – ji sustingusi 1986 m., atverianti prieš akis netekties ir nežinios jausmus. Nors ir apleistas, šis miestas pasakoja apie žmones, kurių čia kažkada buvo pilna, ir yra priminimas apie technologijų pavojus, kai saugumas yra nepakankamai įvertintas.

Latvija. Uldis Zile from Getty Images – Canva Pro

Irbenė, Latvija: sovietinis reliktas

Dar vienas apleistų vietų istorijos skyrius Europoje slypi Latvijoje, Irbenėje – vaiduoklių miestelyje, kuris atskleidžia, kaip slapta ir atokiai buvo įrengiama sovietų era. Irbenė buvo Sovietų sąjungos radaro bazė, kuri buvo pastatyta griežtai laikantis slaptumo, naudojant ją žvalgybai ir perimamiems signalams. Deja šiandien ši vieta yra apleista ir tapusi istorijos liudininke.

Po Sovietų sąjungos žlugimo Irbenė buvo palikta likimo valiai, ženklinant staigią vienos epochos pabaigą. Šis apleidimas atspindi didžiulius pokyčius, kurie permainė Europos veidą, kai regionas perėjo nuo Šaltojo karo susiskaldymo prie vieningesnio ir atviresnio žemyno. Tuometiniai slapti įrenginiai, didžiulis radaras ir apleisti pastatai šiandien byloja apie kitą laikmetį, kuris atėjo su šiuo istoriniu lūžiu.

Šiuolaikinėje Irbenėje, šios slaptos bazės griuvėsiai ir didžiulis RT-32 teleskopas traukia ne tik turistus, bet ir istorijos mėgėjus, primindami apie šaltojo karo palikimą ir atskleisdami slaptingą sovietinio laikotarpio paveldą.

Norvegija. SindreEspejord from Getty Images – Canva Pro

Pyramidenas, Norvegija: laike sustingęs miestas

Pyramidenas, įsikūręs atokiame Špicbergeno salyne Norvegijoje, yra vaiduoklių miestas, kuris šiandien suteikia įšaldytą sovietų ambicijų atspindį. Kadaise anglies kasybos gyvenvietė, Pyramidenas buvo paliktas 1998 m., kai ekonominės problemos privertė nutraukti veiklą. Gyvenvietė buvo visiškai parengta kasdieniam gyvenimui – su kultūros centrais, sporto įrenginiais, bibliotekomis ir sovietinę dvasią menančiais simboliais. Sovietinė architektūra ir daiktai čia liko lyg sustingę laike, atskleisdami šio laikotarpio didybės siekius Arktyje.

Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams, pastatai ir įvairūs miestelio elementai liko nepakitę, lyg gyventojai būtų išėję tik vakar. Šiandien Pyramidenas tapo neįprastu kelionių tikslu. Lankytojai, tyrinėdami apleistus pastatus ir sovietinių paminklų apsuptus miestelio kampus, susiduria su tyliais šaltojo karo eros užmojų priminimais – miestas išlieka šaltoje Arkties tuštumoje, kupinas praeities aidų ir unikalaus istorijos skyrelio, užfiksuoto tarp ledo ir sniego.

Planuojate lankyti tokias vietas?

Prancūzijos Oradour-sur-Glane kaimas, Imber Jungtinėje Karalystėje ir Pripetė Ukrainoje – tai vaiduoklių miestai, kuriuos galima aplankyti. Pavyzdžiui, ekskursijos į Černobylio uždarąją zoną ilgą laiką buvo populiarios tarp turistų, tačiau dabartinis karas Ukrainoje apsunkina kelionių organizavimą ir kelia papildomų saugumo iššūkių.

Paprastai lankymasis šiose vietose ribojamas ekskursijomis su gidu, laikantis griežtų sveikatos ir saugos protokolų, nes kai kuriose zonose radiacijos lygiai vis dar kelia pavojų.

Daugeliu atvejų šios vietos išsaugomos kaip memorialai arba istoriniai paminklai, tad norint juos aplankyti gali prireikti specialaus leidimo. Pavyzdys galėtų būti atviras Oradour-sur-Glane memorialas. Prieš vykdami būtinai pasitikrinkite lankymo taisykles ir darbo laiką oficialioje svetainėje ar paskambinę.

Imber miestelis, kurį valdo Britanijos armija, lankytojams atveriamas tik tam tikromis datomis, tad būtinai iš anksto pasidomėkite galimybe jį aplankyti.

Alternatyviai, planuojantys aplankyti Pyramideną turėtų būti pasiruošę atšiaurioms Arkties sąlygoms. Daugelis struktūrų čia yra išsaugotos, tačiau jas veikia Arkties oro sąlygos, todėl reikia būti atsargiems.

Pyramideno svečiai gali tyrinėti miestą ir jo apylinkes, įskaitant radijo teleskopus, be didelių apribojimų. Vis dėlto, kaip ir daugelyje atokių bei apleistų vietų, reikėtų būti atsargiems, ypač lankantis tamsoje.

Svarbiausia – saugumas. Jauniems nuotykių ieškotojams patariama būti atsargiems dėl galimų pavojų – nuo griūvančių pastatų, iš lentų styrančių vinių iki dužusių stiklų. Todėl rekomenduojama avėti tvirtą avalynę!

Rodykite pagarbą, nes šie miestai dažnai saugomi kaip tragiškos praeities atminimas.

Nepamirškite pasiimti vandens, pirmosios pagalbos rinkinį, pilnai įkrautą telefoną ir, jei tyrinėjate didesnes vietoves, praneškite kažkam, kurioje vietoje būsite, jei reikėtų jūsų ieškoti.

Ir galiausiai, nesigundykite pasiimti suvenyro – tai gali būti nelegalu arba laikoma nepagarba tiems, kurie ten gyveno.

„Europos Pulso“ informacija