ES oro saugos sąrašas (OSS) – tai oro vežėjų, kurie neatitinka tarptautinių saugos standartų, sąrašas. Oro linijoms, kurios įtrauktos į šį sąrašą, draudžiama veikti ES (skristi į, iš ar virš ES teritorijos). Sąrašas taip pat perspėja keleivius apie nesaugius vežėjus kelionėse už ES ribų.
https://transport.ec.europa.eu/transport-themes/eu-air-safety-list_en.
Kodėl OSS yra svarbus?
OSS yra svarbus tarptautinės aviacijos saugos įrankis, kuris skatina saugos gerinimą ne tik ES, bet ir už jos ribų. Šalys, kurias planuojama įtraukti į šį sąrašą, dažnai pagerina savo saugos priežiūrą, kad išvengtų tokio įtraukimo.
Kurioms oro linijoms šiuo metu taikomi apribojimai?
2024 m. gruodžio mėn. atnaujintame sąraše yra 129 oro vežėjai:
- 100 oro linijų iš 15 šalių dėl netinkamos saugos priežiūros.
- 29 atskiri vežėjai dėl rimtų saugos pažeidimų, įskaitant oro linijas iš Rusijos, Tanzanijos, Irano ir kitų šalių.
- 2 oro linijoms taikomi daliniai apribojimai, leidžiantys joms naudoti tik tam tikrus lėktuvų tipus.
Kaip sąrašas atnaujinamas?
Sąrašą atnaujina Europos Komisija, remdamasi ES oro saugos komiteto (OSK) rekomendacijomis. Komitetą sudaro ES valstybių narių aviacijos saugos ekspertai, o darbą koordinuoja Europos aviacijos saugos agentūra (EASA). Sprendimai dėl įtraukimo ar pašalinimo įsigalioja po jų peržiūros Europos Parlamente ir Taryboje.
Kaip oro linijos pašalinamos iš sąrašo?
Oro linijos, norinčios būti pašalintos iš sąrašo, turi įrodyti, kad atitinka tarptautinius saugos standartus. Jos pateikia įrodymus, dalyvauja susitikimuose ir prireikus, priima ES delegaciją auditui. Jei jų atitiktis saugos standartams patvirtinama, jos gali būti pašalintos iš sąrašo.
Koks poveikis keleiviams ir ES valstybių narių politikai?
Į OSS įtrauktos oro linijos negali vykdyti komercinių skrydžių ES oro erdvėje. Keleiviai turi teisę būti informuoti apie skrydį vykdantį vežėją ir gali reikalauti grąžinti pinigus ar pasirinkti kitą skrydį, jei jų oro linija įtraukiama į sąrašą. Valstybės narės taip pat gali imtis nacionalinių saugos priemonių, tačiau šios priemonės turi būti svarstomos ES lygiu.
Problemos su Rusijos oro linijomis
Dėl karo Ukrainoje daugelis Vakarų šalių lėktuvų buvo neteisėtai konfiskuoti ir įregistruoti Rusijoje. Kadangi šių lėktuvų tinkamumas naudoti nebuvo tinkamai patvirtintas, jie laikomi nesaugiais. Dėl to dauguma Rusijos oro linijų yra įtrauktos į OSS.
Europos Komisijos pranešimas apie Bulgarijos ir Rumunijos tapimą visateisėmis Šengeno narėmis
Europos Komisija sveikina Tarybos sprendimą, kuriuo nuo 2025 m. sausio 1 d. panaikinami vidaus sienų kontrolės punktai tarp Bulgarijos ir Rumunijos. Šis žingsnis užbaigia abiejų šalių integraciją į Šengeno erdvę, stiprindama vidaus rinką, skatindamas keliones, prekybą ir turizmą. Tai taip pat sustiprina ES vienybę ir poziciją pasauliniu mastu.
Pagrindiniai sprendimo aspektai:
- Kelionės be sienų kontrolės: Nuo 2025 m. sausio 1 d. piliečiai galės keliauti tarp Bulgarijos ir Rumunijos be vidaus sienų kontrolės.
- Parengiamieji veiksmai: 2024 m. kovo 31 d. buvo panaikinta kontrolė oro ir jūrų sienose bei pradėtos taikyti Šengeno taisyklės, įskaitant Šengeno vizų išdavimą.
- Bendradarbiavimo mechanizmai: Bulgarija ir Rumunija vykdė greitųjų prieglobsčio ir grąžinimo procedūrų pilotinius projektus, o Komisija tęs finansinę ir „Frontex“ paramą šiems procesams.
- Šengeno svarba: Šengeno erdvė, kurią sudaro beveik 450 milijonų žmonių, išlieka pasaulyje populiariausia kelionių kryptis. Rumunijos ir Bulgarijos integracija dar labiau sustiprins ES junglumą ir vienybę.
Europos Komisijos sprendimai stiprinti ES saugumą ir kovoti su migracijos panaudojimu kaip hibridine grėsme
Europos Komisija pranešė apie naujas priemones, skirtas padėti valstybėms narėms apsisaugoti nuo Rusijos ir Baltarusijos veiksmų, kai migracija naudojama kaip politinis įrankis destabilizuoti ES. Šios priemonės apima finansinę paramą, techninius sprendimus ir teisinį reguliavimą.
Pagrindiniai akcentai:
- Hibridinių grėsmių identifikavimas:
- Rusija ir Baltarusija naudoja žmones kaip hibridinio karo įrankį, siekdamos destabilizuoti ES šalis.
- Tai kelia grėsmę ES saugumui ir Šengeno zonos integralumui.
- Finansinė parama:
- Skirta papildoma 170 mln. eurų paramos išorinių sienų apsaugai.
- Lėšos bus paskirstytos valstybėms narėms (Estijai, Suomijai, Latvijai, Lietuvai, Lenkijai ir Norvegijai) elektroninei stebėjimo įrangai atnaujinti, telekomunikacijoms stiprinti, dronų kontrolei ir mobiliosioms patrulių pajėgoms plėsti.
- Teisinis pagrindas:
- Valstybės narės gali taikyti išskirtines priemones, jei laikomasi pagrindinių teisių ir proporcingumo principų.
- Šios priemonės turėtų būti ribotos, laikinos ir tik aiškiai apibrėžtais atvejais.
- Bendradarbiavimas:
- Valstybės narės raginamos glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje ir su ES institucijomis.
- Veiksmai turi būti koordinuoti, kad būtų užtikrintas jų efektyvumas.
- Migracijos tendencijos:
- 2024 m. neteisėtų sienos kirtimų per Baltarusiją skaičius padidėjo 66 proc. lyginant su 2023 m.
- Dauguma migrantų turi rusiškas vizas, o tai pabrėžia politinį šios migracijos pobūdį.
Sekantys žingsniai: Komisija pasirengusi toliau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, siūlyti finansinę, techninę ir teisinę pagalbą bei užtikrinti, kad ES veiksmai būtų efektyvūs ir pagarbūs pagrindinėms teisėms.
EU ir „Mercosur“ politinis susitarimas dėl naujojo partnerystės susitarimo
- Istorinis susitarimas:
- Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kartu su „Mercosur“ šalių vadovais (Brazilijos, Argentinos, Paragvajaus ir Urugvajaus prezidentais) baigė derybas dėl partnerystės susitarimo.
- Susitarimas naudingas abiem pusėms, atveriant prekybos ir investicijų galimybes bei užtikrinant tvarų ekonomikos augimą.
- Ekonominės naudos:
- ES įmonės sutaupys apie 4 mlrd. EUR eksporto muitų per metus.
- Atveriamos naujos rinkos, pašalinant prekybos kliūtis.
- Stiprinama tiekimo grandinė, skatinama atsinaujinanti energetika ir žaliavų srautas, svarbus žaliajai transformacijai.
- Tvarumo įsipareigojimai:
- Paryžiaus klimato susitarimas tampa neatsiejama partnerystės dalimi.
- Įsipareigojimai stabdyti miškų kirtimą.
- Skatinamas darnaus vystymosi politikos įgyvendinimas, įtraukiant darbo teises ir miškų apsaugą.
- Civilinės visuomenės dalyvavimas stebint žmogaus teisių ir aplinkosaugos įsipareigojimų laikymąsi.
- Žemės ūkio ir maisto apsauga:
- Apsaugoti daugiau nei 350 ES geografinių nuorodų produktus.
- „Mercosur“ eksportuotojai turės griežtai laikytis ES sveikatos ir maisto standartų.
- Parama „Mercosur“ šalims:
- ES skirs 1,8 mlrd. EUR, kad palaikytų žaliąją ir skaitmeninę transformaciją šiose šalyse.
- Kiti žingsniai:
- Susitarimo tekstas bus paskelbtas, peržiūrėtas teisiniu lygmeniu, išverstas į oficialias ES kalbas ir pateiktas ES Tarybai bei Parlamentui.
ES pasiekimas: AI (DI-dirbtinis intelektas) fabrikų kūrimas Europoje
Pagrindiniai punktai:
- Europos aukštosios skaičiavimo technikos jungtinė įmonė („EuroHPC“) pasirinko septynis konsorciumus pirmajam DI fabrikų tinklui Europoje sukurti. Šie fabrikai taps pagrindiniu DI inovacijų vystymo centru.
- Investicija: Projektui skirta 1,5 mlrd. eurų, pusę šios sumos finansuos ES per programas „Digital Europe“ ir „Horizon Europe“.
- Vieta: DI fabrikai bus įkurti šiose vietose:
- Barselona (Ispanija), „BSC AIF“
- Bolonija (Italija), „IT4LIA“
- Kajanis (Suomija), „LUMI AIF“
- Bisenas (Liuksemburgas), „Meluxina-AI“
- Linkepingas (Švedija), „MIMER“
- Štutgartas (Vokietija), „HammerHAI“
- Atėnai (Graikija), „Pharos“
- Tikslai: DI fabrikai suteiks:
- Didelę skaičiavimo galią startuoliams, pramonei ir tyrėjams.
- Galimybę kurti didelius kalbų modelius ir specializuotus DI sprendimus įvairiuose sektoriuose.
- Naujas galimybes pritaikyti DI sveikatos apsaugos, klimato, automobilių, kibernetinio saugumo, švietimo ir kitose srityse.
- Plėtra: Tikimasi, kad projektai bus įgyvendinti 2025–2026 m. ir daugiau nei padvigubins „EuroHPC“ skaičiavimo pajėgumus.
Ateities žingsniai:
- Kitos šalys narės gali prisijungti prie esamų projektų arba pateikti naujų DI fabrikų pasiūlymus iki 2025 m. vasario 1 d.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/commission/presscorner/home/en
