Europos piliečiai stipriai palaiko mokslą ir technologijas, rodo nauja Eurobarometro apklausa.
Naujausia Eurobarometro apklausa apie „Europos piliečių žinias ir požiūrį į mokslą bei technologijas“, paskelbta šiandien, parodė, kad daugiau nei 8 iš 10 piliečių (83 proc.) mano, jog bendra mokslo ir technologijų įtaka yra teigiama. Du trečdaliai respondentų (67 proc.) taip pat sutinka, kad mokslas ir technologijos daro mūsų gyvenimą lengvesnį, sveikesnį ir patogesnį.
Respondentai dažniausiai mano, kad atsinaujinančios energijos šaltiniai (87 proc.), informacinės ir ryšių technologijos (79 proc.) bei vakcinos ir kovos su užkrečiamosiomis ligomis priemonės (77 proc.) per ateinančius 20 metų turės teigiamą poveikį mūsų gyvenimo būdui.
Apklausa rodo, kad dauguma europiečių nori daugiau sužinoti apie mokslinius pasiekimus (58 proc.). Tačiau viešąjį susidomėjimą mokslu ir technologijomis riboja tam tikri veiksniai: laiko stoka (40 proc.), susidomėjimo trūkumas (37 proc.) ir nepakankamos žinios mokslo bei technologijų srityje (36 proc.).
Apklausa taip pat analizavo platesnius pasitikėjimo mokslu ir lygybės klausimus. Rezultatai rodo, kad 77 proc. respondentų sutinka, jog kuriant naujus sprendimus ir produktus mokslas bei technologijos turėtų atsižvelgti į visų visuomenės grupių poreikius, o 72 proc. mano, kad vyriausybė turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad naujosios technologijos būtų naudingos visiems. Tuo pačiu metu dauguma piliečių išreiškė tam tikrą susirūpinimą dėl mokslinių taikymų galimybės kelti grėsmę žmogaus teisėms (58 proc.), o beveik du trečdaliai (64 proc.) taip pat mano, kad mokslas ir technologijos galėtų padėti gerinti aplinką bei kovoti su klimato kaita, tačiau dažniausiai jos padeda įmonėms uždirbti daugiau pelno.
Kalbant apie mokslinių rezultatų viešinimą ir bendravimą su visuomene, aštuoni iš dešimties (80 proc.) sutinka, kad iš viešųjų lėšų finansuotų tyrimų rezultatai turėtų būti skelbiami nemokamai internete, o daugiau nei šeši iš dešimties (63 proc.) pritaria teiginiui, kad „ne mokslininkų įtraukimas į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą užtikrina, jog mokslas ir technologijos atitiktų visuomenės poreikius, vertybes ir lūkesčius“.
Šių metų apklausoje buvo nagrinėjamas ir dirbtinio intelekto (DI) naudojimas moksliniams tyrimams, atskleidžiant nevienodus piliečių požiūrius. Šiek tiek daugiau nei trečdalis respondentų (38 proc.) teigia pasitikintys moksliniais tyrimais ir atradimais, kurie buvo sukurti naudojant DI, tuo tarpu ketvirtadalis (25 proc.) tokiais tyrimais nepasitiki. Tačiau pusė ES piliečių (50 proc.) sutinka, kad DI, naudojamas moksliniuose tyrimuose, padeda spartinti mokslo atradimus, kurie gali lemti svarbius sprendimus kovojant su klimato kaita ir sunkiomis ligomis.
Atsižvelgdama į piliečių susidomėjimą ir siekdama didinti visuomenės informuotumą apie ES paramą mokslui, tyrimams ir inovacijoms, ES 2025 m. pirmąjį pusmetį pradės informacinę kampaniją. Joje bus pristatyti ES remiami mokslinių tyrimų ir inovacijų projektai bei jų vaidmuo gerinant žmonių gyvenimą.
Kontekstas
„Europos horizontas“ – ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa (2021–2027 m.) – skatina mokslo ir visuomenės sąveiką, įtraukiant piliečius ir pilietinę visuomenę į mokslinius tyrimus ir inovacijų kūrimą.
Visuomenės įtraukimas į mokslinius tyrimus ir inovacijas yra prioritetinė bendrų veiksmų sritis pagal Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų paktą, o piliečių ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimas yra pagrindinė Europos mokslinių tyrimų erdvės politikos darbotvarkės dalis, skirta stiprinti visuomenės pasitikėjimą mokslu ir didinti jo poveikį visuomenei.
Europos Komisija siūlo muitus likusiems žemės ūkio produktams ir trąšoms iš Rusijos bei Baltarusijos
Europos Komisija priėmė pasiūlymą nustatyti muitus tam tikriems žemės ūkio produktams iš Rusijos ir Baltarusijos, taip pat azoto pagrindu gaminamoms trąšoms.
Nauji muitai bus taikomi žemės ūkio produktams, kurie 2023 m. sudarė 15 proc. visų žemės ūkio importo iš Rusijos ir kuriems iki šiol nebuvo taikomi padidinti tarifai. Jei pasiūlymą patvirtins Europos Parlamentas ir Taryba, visiems žemės ūkio produktams iš Rusijos bus taikomi ES muitai.
Pasiūlymo tikslas – sumažinti priklausomybę nuo Rusijos ir Baltarusijos importo. Ypač trąšų importas daro ES pažeidžiamą galimoms Rusijos spaudimo priemonėms, keliančioms riziką ES maisto saugumui.
Be to, nauji muitai skatins vietinę gamybą ir palaikys ES trąšų pramonę, kuri nukentėjo per energetikos krizę. Tai taip pat leis diversifikuoti tiekimo šaltinius iš trečiųjų šalių, užtikrinant stabilų trąšų tiekimą ir jų prieinamumą ES ūkininkams už prieinamą kainą. Pasiūlyme numatytos papildomos priemonės, jei ES ūkininkai patirtų didelį trąšų kainų augimą.
Tikimasi, kad muitai neigiamai paveiks Rusijos eksporto pajamas, taip mažindami jos galimybes finansuoti agresijos karą prieš Ukrainą.
Rusijos žemės ūkio ir trąšų eksportas į trečiąsias šalis nebus paveiktas
Visų žemės ūkio produktų ir trąšų tranzitas iš Rusijos ir Baltarusijos į trečiąsias šalis nebus paveiktas šiomis priemonėmis, laikantis ES įsipareigojimų skatinti pasaulinį maisto saugumą, ypač besivystančiose šalyse. Tai reiškia, kad Rusijos žemės ūkio produktų pirkimas ir pardavimas išliks nepakitęs, kaip ir jų saugojimas ES muitinėse, transportavimas ES laivais ar draudimo bei finansavimo paslaugų teikimas.
Tolimesni žingsniai
Europos Komisijos pasiūlymą dabar svarstys Europos Parlamentas ir Taryba, pasitelkdamos kvalifikuotos daugumos balsavimo mechanizmą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnį, kuris reglamentuoja bendrąją prekybos politiką.
Daugiau nei 1 mlrd. EUR iš Europos gynybos fondo naujos kartos gynybos technologijoms ir inovacijoms vystyti
Šiandien Europos Komisija patvirtino penktąją metinę darbo programą pagal Europos gynybos fondą (EGF), kuri skiria daugiau nei 1 mlrd. EUR gynybos bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir plėtros projektams.
2025 m. EGF darbo programa numato papildomą reikšmingą finansavimą kritinėms gynybos technologijoms ir pajėgumams plėtoti. Kiekvienai pagrindinei sričiai, įskaitant sausumos kovą, kosmosą, oro ir jūrų kovą, energetinį atsparumą bei aplinkosaugos perėjimą, skiriama apie 100 mln. EUR.
Europos bendradarbiavimo gynybos mokslinių tyrimų ir plėtros projektų rėmimas
EGF25 darbo programa remia esmines gynybos technologijas ir pajėgumus, reikalingus pagal ES valstybių narių suderintus prioritetus ir toliau plėtojamus Strateginiame kompase. Ji apima 9 konkurencingus kvietimus teikti paraiškas 31 temai. Tarp jų yra 15 temų, skirtų moksliniams tyrimams, 15 – plėtros veiksmams ir viena tema – EGF Nacionalinių kontaktinių punktų tinklo rėmimui.
Iš viso 14 kvietimų temų palaiko Europos strateginių technologijų platformos (STEP) tikslus skaitmeninių technologijų, giluminių technologijų inovacijų, švarių ir išteklius tausojančių technologijų bei biotechnologijų srityse. Tinkami projektai gaus STEP kokybės ženklą. Be to, 2 specialios dotacijos sustiprins Gynybos medicininių atsakomųjų priemonių aljansą.
Daugiau nei 100 mln. EUR biudžetas skiriamas būsimiems iššūkiams sausumos kovos, kosmoso, oro kovos, energetinio atsparumo ir aplinkosaugos perėjimo srityse. Be to, daugiau nei 40 mln. EUR ES finansavimas nukreipiamas į kibernetinę gynybą, jūrų kovą, povandeninį karą, simuliaciją ir mokymus, pažangius pasyvius bei aktyvius jutiklius.
Kvietimai teikti paraiškas padės sukurti įvairias galimybes, susijusias su autonominiu sužeistųjų rūšiavimu ir evakuacija, daugiafunkcine informacijos paskirstymo sistema, žmogaus ir DI dialogu, mikroschemomis gynybos taikymams, kareivio sistemomis ir didelio gylio technologijomis.
4 proc. 2025 m. EGF biudžeto skiriama kvietimui dėl perversminių technologijų. Be to, apie 6 proc. skirta dviem neteminiams kvietimams dėl inovatyvių ir būsimų gynybos sprendimų, skatinant MVĮ dalyvavimą mokslinių tyrimų ir plėtros veikloje.
Paraiškų teikimo procesas prasidės 2025 m. vasario viduryje, o galutinis pateikimo terminas numatytas 2025 m. spalio 16 d.
Europos gynybos technologijų inovacijų rėmimas
EGF 2025 darbo programa tęsia gynybos inovacijų skatinimą per ES gynybos inovacijų schemą (EUDIS). Ji teikia dotacijas ir paslaugas startuoliams, augančioms įmonėms, MVĮ, mokslinių tyrimų organizacijoms, akseleratoriams ir kitiems netradiciniams dalyviams, padėdama jiems įveikti gynybos rinkos įėjimo barjerus, komercializuoti idėjas ir prisidėti prie ES saugumo bei gynybos.
Darbo programa apima technologinius iššūkius dirbtinio intelekto srityje ir mokslinių tyrimų bei plėtros kvietimus, skatinančius civilinės ir gynybos inovacijų sinergiją, orientuojantis į kosmosą, energetinį atsparumą, sausumos kovą ir kibernetinę gynybą. Pirmą kartą Ukrainos subjektai galės gauti paramą akseleravimui kaip trečiosios šalies dalyviai.
Be R&D dotacijų, 2025 m. EGF finansuos inovacijų paramos veiklas, įskaitant antrąjį EUDIS gynybos hakatoną, kuris vyks 2025 m. gegužės 9–11 d. aštuoniose ES vietose. Jo tikslas – sukurti inovatyvius aparatinės ir programinės įrangos sprendimus, pritaikytus skubiems Ukrainos mūšio lauko poreikiams ir panašioms operacinėms aplinkoms.
Europos Komisijos spaudos centras
