ES investuoja daugiau nei 380 mln. EUR į 133 naujus LIFE projektus, skirtus ekologijos skatinimui visoje Europoje remti.
Komisija skyrė daugiau nei 380 mln. EUR 133 naujiems projektams visoje Europoje pagal aplinkos ir klimato veiksmų programą LIFE.
LIFE projektai prisideda prie įvairių Europos žaliojo kurso klimato, energetikos ir aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo. Šios investicijos turės ilgalaikį poveikį mūsų aplinkai, ekonomikai ir visų europiečių gerovei. Projektai apima visas LIFE programos sritis: žiedinę ekonomiką ir gyvenimo kokybės gerinimą; gamtą ir biologinę įvairovę; klimato kaitos švelninimą, valdymą ir informaciją, perėjimą prie švarios energijos.
Komisija suvienija jėgas su rizikos kapitalu, kad paremtų giliųjų technologijų inovacijas Europoje.
Šiandien Komisija sukurs Patikimų investuotojų tinklą, subursiantį investuotojų grupę, pasirengusią kartu su ES bendrai investuoti į novatoriškas giliųjų technologijų įmones Europoje. Sąjungos investicijos skiriamos iš Europos inovacijų tarybos (EIC) fondo, kuris yra ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas Europa“ dalis.
Pirmąją grupę sudaro 71 investuotojų iš visos Europos, įskaitant rizikos kapitalo fondus, valstybinius investicinius bankus, fondus ir įmonių rizikos fondus. Šie investuotojai bendrai atstovauja daugiau nei 90 milijardų eurų vertės turtui, todėl tinklas yra pagrindinė iniciatyva mobilizuoti kapitalą Europos giliųjų technologijų sektoriuje.
Už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Komisijos narė Iliana Ivanova sakė: „Sukūrę Patikimų investuotojų tinklą žengiame svarbų žingsnį į priekį stiprinant Europos inovacijų ekosistemą, tuo užtikrindami, kad mūsų perspektyviausios įmonės turėtų kapitalą ir paramą. Sujungdami jėgas su rizikos kapitalu, mes reaguojame į neatidėliotinus iššūkius, išdėstytus „Draghi“ ataskaitoje, reikalaujančius drąsių veiksmų siekiant užtikrinti Europos konkurencingumą svarbiausių technologijų srityje.
Komisijos narė I. Ivanova apdovanojo ES miestus misijos ženklu. Tai 20 miestų, gavę apdovanojimą už pastangas siekiant klimato neutralumo.
Už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Komisijos narė Iliana Ivanova ceremonijos metu įteiks ES misijos ženklą trečiajai miestų grupei, dalyvaujančiai ES misijoje už klimatui neutralius ir išmaniuosius miestus.
Šią naują grupę sudaro 20 miestų: Achenas, Miunsteris (Vokietija), Trikala (Graikija), Miškolcas (Vengrija), Eilatas (Izraelis), Bolonija, Bergamas, Milanas, Pratas, Turinas (Italija), Liepoja (Latvija), Haga (Nyderlandai), Portas (Portugalija), Bukareštas, 2-asis rajonas, Suceava (Rumunija), Liubliana, Kranj (Slovėnija) ir Geteborgas, Gävle ir Umeå (Švedija).
Šie 20 miestų gaus ženklą už pastangas palaikyti klimato neutralumą. Ženklas suteikiamas už sėkmingą klimato miestų sutarčių plėtojimą, (KMS). Sutartyse aprašomi miestų veiksmų ir investicijų planai, skatinantys klimato neutralumą. Miestai savo KMS kuria kartu su privačiu sektoriumi ir piliečiais.
ES ir toliau remia miestų pastangas ambicingus planus paversti projektų serija. Ši etiketė leidžia miestams pasiekti „Climate City Capital Hub“ – tarptautinį finansinį šaltinį, sukurtą 2024 m. birželio mėnesį. Ypatingas dėmesys skiriamas privataus kapitalo dalyvavimui. Miestai taip pat gali pasinaudoti 2 milijardų eurų paskolų paketu, kurį sukūrė Europos investicijų bankas. Komisija pirmą kartą paskelbė, kad ši 20 miestų grupė šį ženklą gavo spalio 8 d.
Komisija nubaudė České dráhy ir Österreichische Bundesbahnen 48,7 mln. EUR už slaptą susitarimą pašalinti bendrą konkurentą.
Už ES antimonopolinių taisyklių pažeidimą Europos Komisija Čekijos ir Austrijos geležinkelių operatoriams „České dráhy“ (ČD) ir „Österreichische Bundesbahnen“ (ÖBB) skyrė 48,7 mln. eurų baudą. ČD ir ÖBB susitarė, kad neleistų naujam dalyviui „RegioJet“ patekti į vidaus rinką, taip apribodamos konkurenciją keleivinio geležinkelių transporto sistemoje.
Komisijos atliktas tyrimas nustatė, kad 2012–2016 m. ČD ir ÖBB susitarė, kad išlaikytų savo padėtį rinkoje ir trukdytų „RegioJet“ plėtrai tiek Čekijoje, tiek tarptautiniame geležinkelio maršrute tarp Prahos ir Vienos, pažeisdamos Sutarties dėl 101 straipsnį. Europos Sąjungos veikimas (SESV).
Vykdomoji viceprezidentė Margrethe Vestager, atsakinga už konkurencijos politiką, sakė: „Šiandien baigiame nagrinėti ČD ir ÖBB atvejį. Baudos suma 48,7 mln. EUR. ČD ir ÖBB sujungė savo jėgas, kad sutrukdytų konkurento „RegioJet“ plėtrą. Jie neleido „RegioJet“ pirkti naudotų ÖBB geležinkelio vagonų, tuo stabdydami „RegioJet“ konkutenciją tarp ČD ir ÖBB. Patrauklios keleivių vežimo geležinkeliais paslaugos yra labai svarbios mažinant mūsų anglies panaudojimą transporto pramonėje, todėl mes netoleruojame jokių konkurencijos apribojimų.
Komisija patvirtino 400 mln. EUR Rumunijos valstybės pagalbos schemą, skirtą kompensuoti žalą nuo didelės sausros nukentėjusiems ūkininkams.
Europos Komisija, vadovaudamasi ES valstybės pagalbos taisyklėmis, patvirtino 400 mln. eurų (2 mlrd. RON) Rumunijos schemą: kompensuoti ūkininkams sausros padarytą žalą. Ūkininkai patyrė didelę sausrą 2023 m. rugsėjo – 2024 m. rugpjūčio mėnesiais.
Pagal šią schemą gali dalyvauti 39 atrinktų augalų rūšys (pvz., kviečių, kvietrugių, rugių, miežių, avižų, rapsų, žirnių, saulėgrąžų ir kukurūzų) augintojai, kurie tiesiogiai nukentėjo nuo didelės sausros. Kad galėtų pasinaudoti pagalba, žemės ūkio gamintojai dėl sausros turi būti praradę daugiau nei 30 proc. 2023 m. rudens – 2024 m. vasaros pasėlių. Pagal schemą pagalba bus teikiama tiesioginių dotacijų forma. Didžiausia pagalbos suma yra 200 EUR (1 000 RON) už hektarą, 100 proc. nuostolių, neviršijant 30 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Schema galios iki 2024 m. gruodžio 31 d.
Komisija įvertino schemą pagal ES valstybės pagalbos taisykles. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies c punktą, valstybėms narėms leidžiama tam tikromis sąlygomis remti tam tikros ekonominės veiklos plėtrą, teikti valstybės pagalbą žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams bei kaimo vietovėms. Komisija nustatė, kad schema yra būtina ir tinkama Rumunijos ūkininkams kompensuoti nuostolius, patirtus dėl šio ekstremalaus klimato reiškinio. Be to, Komisija nustatė, kad schema yra proporcinga, nes ji apribota iki būtino minimumo ir turi ribotą poveikį konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių. Tuo remdamasi Komisija patvirtino Rumunijos schemą pagal ES valstybės pagalbos taisykles.
Nekonfidenciali sprendimo versija bus paskelbta Komisijos konkurencijos interneto svetainėje Valstybės pagalbos registre bylos numeriu SA.116052, kai bus išspręstos konfidencialumo problemos.
Europos Komisijos spaudos centras
