Seimo Pirmininko pavaduotoja, Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad autoritarinių šalių bandymai paveikti visuomenių nuomonę, sumenkinti piliečių pasitikėjimą institucijomis ir suskaldyti Europos Sąjungą (ES) šiuo sudėtingu metu kelia ypatingą nerimą.
ERK pirmininkė džiaugiasi, kad Europos Parlamento (EP) specialiajame komitete priimtas pranešimas ir pasiūlymai dėl užsienio kišimosi į demokratinius procesus ir ES valstybių veiklą yra nemenka pergalė demokratijos ir nedemokratijos kovoje.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė nuotoliniu būdu dalyvavo Specialiojo EP komiteto dėl užsienio kišimosi į demokratinius procesus ES, įskaitant dezinformaciją (INGE), posėdyje, kuriame skaitė pranešimą tema „Užsienio kišimasis į Baltijos šalis“.
Pasak ERK pirmininkės, svarbu imtis veiksmų ES lygmeniu, kad apsisaugotume nuo grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių veiksmų iš Rusijos, Kinijos, Baltarusijos.
„Ilgus dešimtmečius Baltijos šalys buvo gana vienišos savo kovoje su nedraugiškų užsienio valstybių kišimusi į mūsų vidaus reikalus. Spaudimą jautėme ir tebejaučiame įvairiose srityse – karinis grasinimas, energetikos sektorius, „minkštieji instrumentai“ , bandymai paveikti žmonių protus ir širdis, dezinformacijos ir melagienų sklaida, siekis paskleisti abejones dėl pasirinkto euroatlantinio kelio“, – INGE posėdyje kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
ERK pirmininkė džiaugiasi, kad EP specialiajame komitete pagaliau priimtas pranešimas ir pasiūlymai dėl Užsienio kišimosi į demokratinius procesus ir ES valstybių veiklą. Pasak jos, EP specialiojo komiteto INGE posėdis yra įrodymas, kad Baltijos šalys nėra vienos, šalių patyrimai girdimi, ieškomi sprendimai, kaip šiuos iššūkius atremti visos ES lygiu.
„Komitete priimtas pranešimas ir pasiūlymai dėl užsienio kišimosi į demokratinius procesus ir ES valstybių veiklą yra nemenka pergalė kovoje tarp demokratijos ir nedemokratijos. Galiausiai Baltijos valstybių balsas ir patyrimai girdimi, apie tai kalbėjome ilgus metus, tačiau Vakarų partnerių supratimo vis trūko. Dabar juodu ant balto parašytos grėsmės, kurios aktualios visai Europos Sąjungai – tai ir visomis prasmėmis agresyvi Kremliaus politika, ir Kinijos ekonominis bei politinis spaudimas, Baltarusijos režimo organizuota hibridinė ataka pasitelkiant neteisėtus migrantus“, – pabrėžė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
ERK vadovė susirinkusiems ES kolegoms pabrėžė, kad Kinijos vykdomas neteisėtas ekonominis spaudimas yra išpuolis ne tik prieš Lietuvą, bet ir prieš visos ES bendros rinkos principus, todėl yra būtinas bendras ES atsakas. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė atkreipė dėmesį, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas išlieka priešiškas ir nenuspėjamas, dar agresyvesnių bandymų destabilizuoti ES galimybė yra reali, todėl Lietuva pasisako už nuoseklų darbą siekiant sutarimo dėl Naujojo migracijos ir prieglobsčio pakto.
„Nedemokratiniai režimai siekia primesti savo tvarką, jų interesas – silpnesnė ES, todėl siekiama kurstyti nepasitikėjimą transatlantiniais partneriais, nusivylimą demokratine sąranga. Būtina tai įvardinti. Vakarų Europa per ilgai nenorėjo matyti šių problemų, bet šiandienos poslinkiai teikia vilties, kad stiprėsime visi drauge“, – pažymėjo ERK pirmininkė.
Specialusis Europos Parlamento komitetas dėl užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus ES, įskaitant dezinformaciją, 18 mėnesių tyręs užsienio šalių įtaką ES ir surengęs daugiau nei 50 klausymų, patvirtino savo rekomendacijas. Jose pažymima, kad europiečiams ir ES valstybių atstovams trūksta suvokimo apie autokratinių režimų, ypač Rusijos ir Kinijos, keliamą pavojų. Gynybos, įstatymų ir ES valstybių koordinavimo spragos leido piktavališkiems veikėjams vykdyti kibernetinius išpuolius, užvaldyti svarbią infrastruktūrą, užverbuoti buvusius elitinius politikus ir skaldyti visuomenę.
Dėl galutinio rekomendacijų teksto dar bus balsuojama kovo mėn. EP plenarinėje sesijoje.
lrs.lt inf.
