Tai buvo prieš 175 penkerius, vadinasi, 1840 metais. Ir daug, ir nemažai, orientuojantis į Lentvario miesto atsiradimo vieną iš trijų versijų. Taigi, Eduardas Andrė-prancūzas, o grafas Vladislovas Tiškevičius-Lietuvos lenkas,mokantis lietuviškai. Tų garbingų ir talentingų vyrų pavyzdžiu drąsiai ir apčiuokime tolimą Europos Sąjungos viziją, bet pradžiai apie minėtą renginį oficialiai, kurį organizavo Lentvario kultūros rūmų direktorės Ievos Skaistytės jauna komanda, jau rodanti savo inteligentišką svorį, aktyviai puoselėjant Lentvario atminties tyrimus. Renginys įvyko Lentvario seniūnijos aktų salėje. Ši kartą dėl Eduardo Andrė ir grafo Vladislovo Tiškevičiaus (garsiausias tų metų Lietuvos mecenatas, pastatęs ir Lentvario unikalią bažnyčią) kūrinio -originalaus parko, kur neužmiršome ir merdinčių grafų Tiškevičių psiaudogotikos rūmų, apie kuriuos originaliomis istorinėmis nuotraukomis Lentvario nepakartojamame-savaitraštyje-„Klevų alėja“ pasakojo šių netradicinių eilučių rikiuotojas ir ypač lentvarietis Vytautas Talačka. Jis galop įrodė, kur stovėjo garsus Lentvario Vinių fabrikas.
Renginyje dalyvavo Kauno technikos universiteto (KTU) kraštotyros katedros vedėjas, profesorius Jurgis Bučas, Trakų rajono savivaldybės tarybos nariai: signataras Romualdas Rudzys ir Nijolė Romaškienė, Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė, Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos direktorius Jonas Kietavičius, Trakų seniūnas Kęstutis Vilkauskas, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Jono Liesio pavaduotoja Karolina Narkevič, žinomas Trakų gyventojas ir pedagogas Jonas Bagdonas, lentvarietė Svetlana Sreda, E. F. Andrė klubo pirmininkė Vaiva Deveikienė, jos pavaduotojas Steponas Deveikis, kuris perskaitė išsamų pranešimą apie patį E. Andrė ir jo parką, vis dar gyvą Lentvaryje, ir kiti svečiai, informavę žalio objekto būseną ir svarbą Respublikos paveldo politikoje. Ir nemažai susirūpinusių lentvariečių! Susitikimo dalyviai lankėsi parke, o Lentvario seniūno Vyto Rukšėno kabinete gardžiavosi kava. Jie regėjo grafų Tiškevičių nelaimingus rūmus ir tų metų dviejų vyrų estetinį požiūrį į meniškai keičiamą aplinką. Vis, tiek Lentvario miesto gyventojai, tiek svečiai liko susimąstę.
Tad tikėkimės, kad gerbiamasis Seimas priims tik tai, kas naudinga liaudžiai – lentvariečiams, kurių „privatizuota“ nuosavybė žalojama prie puikaus ežero.
Lentvario tremtinių vadas Jonas POČEPAVIČIUS