Prof. dr. Tomas Baležentis

„Lietuvos žemės ūkį labiausiai paveikė šalies įstojimas į Europos Sąjungą, kuomet ūkininkai sulaukė žymios paramos. Pasekmė – sumažėjo mažų ūkių dalis, apnyko gyvulininkystės sektorius.

Paramos politika – gana svarbus veiksnys, formuojantis žemės ūkio sektorių. Šiuos reiškinius labai įdomu ir svarbu stebėti“, – teigia Lietuvos socialinių mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto profesorius dr. Tomas Baležentis.

Tikslas – efektyvinti gamybą

2022 metais prof. dr. T. Baleženčiui įteikta Lietuvos mokslo premija humanitarinių ir socialinių mokslų srityje už darbų ciklą „Daugiakriteriniai metodai integruotam efektyvumo vertinimui ir ekonominių sprendimų priėmimui“. T. Baleženčio darbų cikle apibendrinti tarpdisciplininiai tyrimai, skirti daugiakriterinės socioekonominių reiškinių analizės problematikai; ciklas apima žemės ūkio ekonomikos, energetikos ekonomikos ir valdymo ekonomikos tyrimus.

„Ekonomikos mokslas iš esmės yra apie tai, kaip paskirstyti mūsų turimus išteklius, kurie, deja, yra riboti. Tų išteklių yra įvairių, pavyzdžiui, žemės ūkyje: žemė, darbas, trąšos, chemikalai, kapitalas ir kt. Žemės ūkis pagamina produktų – pageidaujamų, kurie tiekiami į parduotuves, ir nepageidaujamų – aplinką teršiančių ar skatinančių klimato kaitą.

Mokslininkų tyrimo laukas – kaip visa tai susieti, gauti lengvai suprantamą bendrą rodiklį ir įvertinti gamybos tobulinimo galimybes. Paprastai sakome, jog gamyba efektyvi, kai jau nieko patobulinti nebegalima. Todėl žemės ūkių tyrimas, analizė yra be galo svarbu.

Jei iš 1000 ūkių efektyviai dirba 10, reikėtų nagrinėti, ką ir kaip jie daro, kad pasiekė tokio rezultato. Siekis sumažinti gamybos sąnaudas, atsižvelgiant į visus veiksnius, ir yra veiklos efektyvinimas. Rasti ir pritaikyti vieną efektyvumo standartą – sudėtinga, nes kiekvienam ūkiui jie gali būti skirtingi, individualūs“, – savo darbų specifiką aiškina agrarinės ekonomikos ekspertas.

Sąmoningumas tampa svarbiu veiksniu

Prof. dr. T. Baleženčio darbų ciklą sudarė trys dalys: žemės ūkio ekonomika, energetikos ekonomika ir valdymo ekonomika. Pastaroji yra apie tai, kaip priimti valdymo sprendimus, remiantis turima informacija.

„Siekdami įvertinti ekonominio augimo potencialą, pasiūlėme įvairius modelius ir metodus, kurie leidžia numatyti, kaip turėtų būti paskirstyti ištekliai, organizuojama ir pertvarkoma gamyba, kad pasiektume efektyviausią rezultatą.

Kas tie daugiakriteriniai metodai? Tai maža produkcijos kaina, didelis pelnas, „nulinė“ žala aplinkai ir pan. Tačiau į visus rodiklius atsižvelgti sudėtinga, todėl svarbu rasti optimalų variantą, kad ir darbo jėga neišbrangtų, ir pats darbuotojas maksimaliai išnaudotų savo jėgos potencialą, ir dar pagamintas produktas būtų patrauklus vartotojui savo kaina.

Taigi ekonomistai privalo vertinti daugybę veiksnių. Pastaruoju metu ypač svarbus tvarumas, aplinkos tausojimas, atsinaujinantys energijos ištekliai. Štai Lietuvos gyventojams teko pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Svarstydami jie vadovavosi daugiakriteriniu požiūriu: vertino elektros kainą, atsinaujinančius elektros išteklius, energetinę nepriklausomybę, saugumą, pastovumą. Ankstesni tyrimai parodė, jog už vertybinį pasirinkimą vartotojas linkęs mokėti aukštesnę kainą. Taigi sąmoningumas tampa dar vienu svarbu veiksniu“, – teigia Lietuvos mokslo premijos laureatas prof. dr. T. Baležentis.

Ateitis – ekologiniai ūkiai

Anot ekonomisto, Lietuvos žemės ūkį labiausiai paveikė šalies įstojimas į Europos Sąjungą, kuomet ūkininkai sulaukė paramos.

„Tai iš tiesų labai pakeitė žemės ūkio specifiką – sumažėjo mažų ūkių dalis, apnyko gyvulininkystės sektorius. Padidėjus didelių ūkių reikšmei, ypač augalininkystėje, suintensyvėjo ir agrochemikalų naudojimas. Šiuo metu rengiamasi reaguoti į minėtas tendencijas ir priimti atitinkamus sprendimus, tarkim, apriboti paramą dideliems ūkiams ir labiau paskatinti mažųjų kūrimąsi.

Kuomet tyrėme Lietuvos žemės ūkius prieš kelerius metus, pastebėjome, kad jie gali dirbti efektyviai, nepriklausomai nuo dydžio. Tačiau dabar kyla pieno kainos, o ūkininkams mokama skirtingai, nors pieno kokybė išlaikoma ta pati tiek dirbant mažam, tiek dideliam ūkyje. Taigi žemės ūkio politika išlieka svarbiu veiksniu, formuojančiu žemės ūkio praktiką.

Išties įdomu stebėti, kaip vystėsi Lietuvos žemės ūkis, ir vertinti ateities galimybes. Tačiau jau dabar teigčiau, kad ekologinis ūkininkavimas, specializuotų produktų gamybos plėtra yra ta kryptis, kuria turėtų judėti Lietuvos žemės ūkis“, – siūlo prof. dr. T. Baležentis.

Šiuo metu T. Baležentis vadovauja projektams, skirtiems maisto švaistymo, atsinaujinančių energijos šaltinių ir lyčių lygybės žemės ūkyje problematikai. Tyrimai yra finansuojami tiek Europos Sąjungos (Horizonto programa), tiek Lietuvos lėšomis.

Premija mokslininkui gali būti skirta kartą per 15 metų

Premijos kiekvienais metais skiriamos mokslininkams už Lietuvai reikšmingus ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus.

Iš viso skiriamos ne daugiau kaip septynios premijos: po dvi – humanitarinių ir socialinių, fizinių mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų, viena – technologijos mokslų srityje.

Vienos premijos dydis – 32 tūkst. 760 eurų, (780 bazinių socialinių išmokų).

Premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema, kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, reikšmingai paskatino tolesnę mokslo krypties raidą. Taip pat tie darbai, kurie itin prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant bei diegiant naujausias technologijas.

Lietuvos mokslo premijos laureatai pristatomi visuomenei Lietuvos mokslų akademijos iniciatyva, įgyvendinant projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtra ir įgyvendinimas“.