Daugiau nei 11 proc. Lietuvos pensininkų vis dar dirba. Kiekvienais metais dirbantys pensininkai sulaukia pensijų atnaujinimo – jų gaunamos pensijos perskaičiuojamos, įvertinus papildomai įgytą stažą ir taškus. Taip pat atnaujinamos ir dirbusiųjų neįgaliųjų netekto darbingumo (neįgalumo) pensijos.
Pensijos dydį lemia per visą gyvenimą sukauptas stažas, apskaitos vienetų suma, bazinės pensijos rodiklis ir apskaitos vieneto vertė tą mėnesį, kai žmogus išeina į pensiją. Kai žmogus išėjęs į pensiją toliau dirba ir moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kiekvienais metais padidėja. Dėl to daugeliu atvejų didėja ir senatvės pensija, arba netekto darbingumo pensija.
Šį mėnesį dirbantys pensininkai gaus naujo dydžio pensijas, atnaujintas atsižvelgiant į praeitais metais papildomai įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių. Kadangi pensijos perskaičiuojamos nuo sausio, pradėjus mokėti atnaujintą pensiją nuo liepos, bus sumokėta taip pat nepriemoka už pirmuosius šešis šių metų mėnesius.
Pavyzdžiui, jeigu pernai dirbusio pensininko darbo užmokestis visus metus buvo maždaug minimalios mėnesio algos dydžio (2021 m. – 642 eurai), žmogus įgijo vienų metų stažą ir maždaug pusę pensijos apskaitos vieneto. Tokiu atveju pensija padidėja maždaug 9 eurais, o atnaujinus ją nuo liepos, už pirmus šešis šių metų mėnesius žmogus gaus ir maždaug 54 eurų nepriemoką. Vėliau kiekvieną mėnesį žmogus gaus 9 eurais padidėjusią pensiją.
Svarbu prisiminti, kad kiekvieno sumokėtos socialinio draudimo įmokos skirtingos, todėl individualios pensijos pokytis bus skirtingas.
Savo sukauptą stažą ir apskaitos vienetų skaičių kiekvienas žmogus gali pasitikrinti prisijungęs prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui.
Pensijos gali padidėti ne visiems dirbantiems
Daliai senjorų ir neįgaliųjų, kurie pernai dirbo, pensijos po atnaujinimo gali nepadidėti, arba padidėti mažiau negu vidutiniškai.
Taip yra dėl to, kad 2018 metais, kai senatvės pensijos buvo perskaičiuojamos, daliai gavėjų, kurių pensijos po perskaičiavimo būtų mažėjusios, pritaikyta pensijų nemažinimo taisyklė. Tokiu atveju naujinama perskaičiuotoji pensija – jeigu ir po naujinimo ji yra mažesnė, toliau mokama ankstesnio dydžio pensija.
Netekto darbingumo pensijos dėl naujinimo padidės tik tuo atveju, jei gavėjo 2021 metų pensijų socialinio draudimo įmokų suma viršija apskaičiuojant šią pensiją jau pridėtą netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetų už šiuos metus skaičių.
Mažiausias pensijas gaunantys senjorai, kurių visų gaunamų pensijų suma nesiekia 267 eurų, gauna mažų pensijų priemokas. Jeigu po naujinimo jų pensijos vis tiek neperkops 267 eurų, jiems ir toliau bus mokama priemoka, kad žmogaus, įgijusio būtinąjį stažą, visų gaunamų pensijų suma su priemoka sudarytų 267 eurus.
Dirbančiųjų pensijos didesnės
Per pastaruosius kelerius metus darbo rinkoje likusių ir senatvės pensiją gaunančių žmonių skaičius stabilus – dirba daugiau nei 11 procentų pensininkų. Daugiau dirba vyrų (beveik 14 procentų) nei moterų (10 procentų). Sulaukus pensinio amžiaus dirbti dažniau lieka tie, kurie yra įgiję didesnį stažą ir tie, kurių senatvės pensija didesnė. Šiuo metu dirbančiųjų pensininkų vidutinis darbo stažas – 40,6 metų.
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje yra apie 606 tūkst. senatvės pensijos gavėjų. 71 tūkst. iš jų dirba. Vidutinė dirbančiųjų pensininkų pensija siekia 556 eurus. Palyginti, vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu yra 511 eurų.
Lietuvoje taip pat yra apie 125 tūkst. netekto darbingumo pensijos gavėjų, iš jų dirba 42 tūkstančiai. Šių žmonių vidutinė pensija – 300 eurų.
Liepą dar daugiau žmonių gaus didesnes pensijas
Nuo liepos padidėjimą pajus ir kiti pensijų bei socialinių išmokų gavėjai. Šių žmonių pensijos padidėjo dėl papildomo indeksavimo, kuris buvo pritaikytas birželio mėnesį. Kadangi dalis išmokų mokama ne už einamąjį, o už praeitą mėnesį, kai kurios nuo birželio padidintos pensijos ir kompensacijos bus mokamos liepą.
Liepos mėnesį didesnes pensijas gaus tie gyventojai, kurie gauna išankstines senatvės pensijas, nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, pirmo ir antro laipsnio valstybinę pensiją, mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybines pensijas.
Didesnių išmokų taip pat sulauks šalpos senatvės pensijų, šalpos kompensacijų, šalpos neįgalumo pensijų, šalpos našlaičių pensijų gavėjai. Padidės ir kompensacinės išmokos profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams.
