Seimas priėmė atnaujintą Valstybinių pensijų įstatymą, kuriuo sutarta panaikinti valstybinių pensijų dydžių atotrūkį nuo kitų valstybinių pensijų ir jau nuo liepos 1 d. beveik dvigubai padidinti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas. Šis naujas įstatymas sudaro pirmąjį valstybinių pensijų pertvarkos etapą. Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, vėliau parlamentą turėtų pasiekti ir antroji pertvarkos dalis dėl pareigūnų pensijų.
Pasak iniciatyvos rengėjų, reforma planuojama pertvarkyti valstybinių pensijų sistemą vadovaujantis socialinio teisingumo, proporcingumo, teisinio aiškumo ir sistemiškumo principais bei siekiant nepažeisti asmenų teisėtų lūkesčių.
Valstybinių pensijų įstatymo pataisomis nuspręsta pradėti pensinio pobūdžio išmokų iš valstybės biudžeto sistemos pertvarką nuo nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų didinimo.
Priimtomis pataisomis nutarta 87 proc. didinti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, taip mažinant šių valstybinių pensijų dydžių atotrūkį nuo kitų valstybinių pensijų dydžių ir vidutinės nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydį priartinant prie antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydžio.
Vidutinė nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija (be nukentėjusiųjų asmenų valstybinių našlių ir našlaičių pensijų) nuo 2024 m. liepos 1 d. turėtų siekti apie 145 eurus (vietoj 74 eurų). Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, šis sprendimas palies apie 48 tūkst. asmenų.
Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos skiriamos asmenims, kurie labiausiai nukentėjo nuo okupacijų, tremtiniams, politiniams kaliniams, asmenims, likvidavusiems Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, asmenims, buvusiems getuose, ir kitiems. „Išgyvenimo sąlygos išties šiems žmonėms dėl įvairių taikytų represijų buvo sudėtingos ir dažnai jų galimybės prakusti gyvenime ir uždirbti didesnius atlyginimus buvo apribotos įvairių gyvenimo aplinkybių ir taikytų represijų. Man atrodo, tai yra mūsų tam tikra moralinė skola tiems žmonėms, kurie yra tvirčiausi, kurie stovi mūsų Tėvynės sargyboje ir tikrai nedvejoja, kai reikia priimti reikalingus sprendimus“, − kalbėjo G. Skaistė.
Pakeitimais taip pat nuspręsta panaikinti pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisiją ir šių pensijų skyrimo funkciją perduoti „Sodrai“. Tokiu būdu bus įgyvendinamas vieno langelio principas, kai asmeniui dėl jam priklausančios pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos ar dėl skirtingų rūšių pensijų skyrimo užteks tiesiogiai kreiptis į „Sodrą“. Taip pat atsiras galimybė skirti šias pensijas nuo teisės atsiradimo, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių.
Tarp kitų būsimų pokyčių – sutarimas, kad prezidento sutuoktinio valstybinę pensiją skirs Prezidento kanceliarija, iki šiol tai darė Vyriausybė. Pakeitimais taip pat nutarta nustatyti galimybę skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją mirus motinai arba tėvui, kuriam buvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija kaip daugiavaikei motinai arba tėvui, kitam iš daugiavaikių tėvų.
Skaičiuojama, kad 2024 m. naujoms siūlomoms priemonėms įgyvendinti reikės 16 mln. eurų, 2025 m. – 31 mln. eurų, 2026 m. – 30 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Už šiuos teisės akto pakeitimus (projektas Nr. XIVP-3906(2) balsavo 76 Seimo nariai, susilaikė 19 parlamentarų.
LRS Informacijos ir komunikacijos departamento informacija
