Pradedame diskusiją „Trakų miesto statusas: koks jis turi būti?“ Laikraštyje „Trakų žemė“ (2020 m. sausio 3 d. Nr. 1 (1103), p. 1–4) išspausdinome Trakų r. savivaldybės tarybos nario Šarūno Ūso nuomonę „Ar Trakai nenusipelnė išskirtinio miesto statuso?“

Trakai iš oro                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Juozo Vercinkevičiaus nuotr.

Kviečiame ir kitus mūsų skaitytojus siųsti savo nuomones, pasiūlymus, klausimus dėl Trakų miesto statuso. Iš pradžių spausdiname Vytauto Palionio straipsnį „Statuso teks palaukti“ („Galvė“ Nr. 110 (6058) 1990 m. gruodžio 8 d.), kuriame yra pateiktas ir tuometinio Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojo Romualdo Ozolo atsakymas į Trakų rajono tarybos kreipimąsi:

Romualdas Ozolas

Rajono tarybos trečiojoje sesijoje deputatai svarstė Trakų miesto Tarybos vykdomojo komiteto ir deputatų kreipimąsi dėl respublikinio miesto statuso suteikimo Trakams. Remdamasi Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio tyrimo instituto parengtos Trakų nacionalinio parko koncepcijos išvadomis, įvertinusi, kad Trakų rajonas dėl neatidėliotinai spręstinų socialinės infrastruktūros problemų iš savo materialinių biudžetinių resursų neturi galimybių užtikrinti Trakų miesto istorijos, kultūros ir gamtos nacionalinių vertybių išsaugojimą, tinkamą respektavimą bei regeneravimą, rajono Taryba nusprendė pasiūlyti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai suteikti Trakams respublikinio miesto statusą.
Šiomis dienomis rajono Taryba gavo oficialų atsakymą, pasirašytą Vyriausybės patarėjo J. Bečelio. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojo R. Ozolo pavedimu pranešama, jog TRAKŲ MIESTO STATUSO PAKEITIMO KLAUSIMĄ SVARSTYTI ARTIMIAUSIU METU NENUMATOMA DĖL OBJEKTYVIŲ TEISINIŲ IR EKONOMINIŲ PRIEŽASČIŲ.
Respublikos Vyriausybė pateikė Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai naujo Respublikos administracinio-teritorinio suskirstymo reformos koncepciją. Priklausomai nuo svarstymo rezultatų bus pradėti reformos parengiamieji darbai, kuriami reikalingi normatyvinių aktų projektai. Vyriausybės nuomone, Trakų miesto statuso klausimai turėtų būti sprendžiami lygiagrečiai su kitomis administracinio-teritorinio padalijimo problemomis.

Edita Rudelienė

2017 m. balandžio 3 d. „Trakų žemė“ pasiuntė paklausimą „Dėl respublikinio pavaldumo miesto statuso suteikimo Trakams“ Trakų r. savivaldybės merei Editai Rudelienei ir gavome jos atsakymą:
„Lietuvoje respublikinio pavaldumo miestai pirmąkart įvardinti 1946 m. rugpjūčio 3 d. įsaku dėl LTSR gyvenamųjų vietų klasifikavimo. Tokį statusą ankščiau turėjo didmiesčiai ir kai kurios svarbios kurortinės vietovės. 1950–1953 m. Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai ir Vilnius buvo srities pavaldumo miestais (respublikinio pavaldumo miestų nebuvo). Respublikos pavaldumo miestai iki 1995 m. turėjo rajono teises (jų buvo 11), o paskui tapo miesto tipo Lietuvos savivaldybėmis. Respublikinio pavaldumo miestas tai buvo administracinis teritorinis vienetas Tarybų Sąjungoje ir kai kuriuose potarybinėse valstybėse. Lietuvoje respublikinio pavaldumo miesto statusas panaikintas XX a. pabaigoje.
Lietuvos Respublikos teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas tokio administracinio teritorinio vieneto, kaip respublikinio pavaldumo miestas, nenumato.“

„Trakų žemės“ inf.