Lietuvos Respublikos Prezidentui

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BŪSIMOSIOS VYRIAUSYBĖS VEIKLOS

                                                                                      2020-11-11

Dalis valdančiosios Seimo koalicijos narių bando pažeisti LR Konstituciją, Valstybinės kalbos įstatymą ir atkūrinėti Vilniaus krašto teritorinę autonomiją su trimis valstybinėmis kalbomis: lietuvių, lenkų ir rusų.

Teisingumo ministre siūloma E. Dobrovolska, primetinėjusi Lenkijos valią teismams, siūliusi lietuvių vaikams bylinėtis ir 2021 m. užsirašyti lenkais (žr. <www.efhr.eu>).

Per Tautinių mažumų įstatymą siekiama įvesti regionines lenkų, rusų kalbas, o per Asmenvardžių rašybos įstatymą – keisti lietuvių kalbos abėcėlę, rašybos principus.

Prašome laikytis LR Konstitucijos, Seimo nario priesaikos:

LR Konstitucinis teismas 1999 m. spalio 21 d. patvirtino, kad valstybinė lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė, kuri „saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą ir yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus“.

Pagal tarptautinę „Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją“ reikia gerbti „nacionalinius teisės aktus ir kitų žmonių teises, visų pirma asmenų, kurie priklauso tautinei daugumai ar kitoms tautinėms mažumoms“, neprieštarauti „valstybių suvereniteto, lygybės, teritorijos vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams (20, 21 str.).

– Pagal LR Konstituciją valstybinė Lietuvos Respublikos kalba yra lietuvių kalba.

– Dar 1999 m. LR Konstitucinis teismas paskelbė, kad „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašoma valstybine kalba“.

– Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis keisti abėcėlės neįpareigoja: ji numato teisę vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį, o ne pagal rašybą.

– Įsivedus lietuvių kalbai nebūdingus raidžių junginius būtų iškraipomi vardai, pavardės ir tariami ne pagal skambesį.

– Europos Sąjungos įstatymai valstybinių kalbų abėcėlių keisti neįpareigoja.

„Vilnijos“ draugijos pirmininkas habil. dr. Kazimieras GARŠVA, el. p. kazimieras.garsva@gmail.com,

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus pirmininkas Leonas KEROSIERIUS