Asociatyvinė nuotr.
Iškritęs ankstyvas sniegas jau ragina ruoštis žiemos darbams miške. Miško savininkai, planuojantys vykdyti kirtimus, turėtų pradėti ruošti dokumentus. Pagal šiuo metu galiojančius Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus, atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai, vėjavartos, bei kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę), galima vykdyti be leidimo kirsti mišką ir be pranešimo apie ketinimą kirsti mišką, jei šiais miško kirtimais iškirstos medienos neketinama pateikti į rinką, t. y. parduoti. Jei ketinama teikti į rinką, tuomet Valstybinės miškų tarnybos (VMT) teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra numatyti kirtimai, reikia raštu, registruotu laišku arba elektroniniu būdu per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (ALIS) alis.am.lt pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti. Kiti miško kirtimai vykdomi pateikus pranešimą apie ketinimą kirsti arba gavus leidimą kirsti mišką.
Miško kirtimą galima pradėti dar neatėjus šalčiui, o pašalus svarbu suskubti išvežti medieną. Šaltį miško ruošai reikia išnaudoti ne tik todėl, kad medienoje tuo metu būna mažiausiai drėgmės, bet ir medieną transportuojant mažiau gadinami keliai. Todėl svarbu iš anksto atlikti visus pasirengimo darbus: numatyti privažiavimo kelius, medienos sandėliavimo vietas, jei reikia, suderinti jas su kaimyninių valdų savininkais.
Taip pat reikia atminti, kad padarytas provėžas teks užlyginti. Klaidinga manyti, kad jei jau mokame privalomuosius 5 proc. atskaitymus už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, tai esame atleisti nuo pareigos sutvarkyti sugadintus kelius. Miškų įstatyme numatyta, kad miško kelių, einančių per keleto miško savininkų ir valdytojų valdas, priežiūrą ir tvarkymą privalo atlikti tų valdų valdytojai, savininkai ar naudotojai teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, miško kelius tvarkyti privalo ne tik miškų, kuriais eina tie keliai, savininkai ar valdytojai, bet kiti asmenys, kurie naudojasi keliu ir jį sugadina. Kitaip tariant galioja bendra taisyklė – jei sugadinai kito asmens turtą, šiuo atveju – miško kelią, privalai jį sutaisyti ar tinkamai atlyginti savininkui už jo turtui padarytą žalą.
Dažnam miško savininkui prieš žiemą kyla klausimas, kaip apsaugoti miško želdinius nuo žvėrių daromų pažeidimų: ūglių nukandimo, stiebų nutrynimo ir nulaužymo ragais, vyresnių medelių žievės laupymo. Kanopiniai žvėrys briedžiai, elniai ir stirnos dažniausiai pažeidžia pušų želdinius, taip pat skabo eglių želdinių ūglius. Mažus sodinukus, ypač ąžuoliukus ir uosiukus, nuskabo kiškiai, o pelėnai pagraužia stiebelius. Nukąsta viršūne medeliai krūmijasi, nesuformuoja vieno stiebo.
Paūgėję medeliai nukenčia nuo žievės ragais nutrynimo, o pasiekę kelių metrų aukštį – nuo kamienų žievės laupymo. Jei sužalotas medelis iškart nenudžiūsta, tai per žaizdas įsimeta grybinės ligos, kurios pūdo augantį medį, ir mediena tampa menkaverte. Be to, puvinio pažeistus medžius dažnai išlaužo vėjai.
Patikimiausia miško želdinių apsauga nuo kanopinių žvėrių yra vielos tinklo tvoros, kurių aukštis turi būti ne mažesnis kaip 2 m. Nors ir jas kartais žvėrys sugeba įveikti, todėl tvoros turi būti nuolatos prižiūrimos.
Taip pat medelius nuo žvėrių galima apsaugoti individualiomis apsaugomis. Pasirinktos individualios apsaugos turi užtikrinti medelio kamieno iki lajos pradžios ir viršūninio pumpuro apsaugą. Labai svarbu, kad šios apsaugos netrukdytų medeliui augti ir jo nežalotų.
Be to, miško želdinius galima apsaugoti cheminiais preparatais, vadinamaisiais repelentais. Jų pasirinkimas nemažas, o efektyvumas priklauso nuo žvėrių gausos ir repelentų sudėties.
Taigi, kad įdėtas darbas ir lėšos nenueitų perniek, miško želdinių apsauga svarbu pasirūpinti dar iki šalčių.
Parengė Lietuvos miško savininkų asociacija Aplinkos ministerijos užsakymu
